Apie tai, kas netelpa į rėmus..

2009-05-27T22:16:00.003+03:00

Grįžtu žemėn..

Esu paprastas, jaučiu skausmą, nevaldau emocijų, jausmų.
Jaučiu nerimą, skauda kažkas širdies srityje.
Ar tai pesimistiškas reiškimąsis? Ne tai tiesiog realistinis atvaizdavimas to, kas yra.

Ar noriu ir toliau tai jausti? Aš gi atrišau savo meilę! O kas dabar? Ji vėl rišasi prie vieno asmens..
Kada praeis skausmas? Kai tik savimi labiau pasitikėsiu, kai tik jausiu, kad galiu suteikti jai viską..

Pamenu vis sakydavau, kai nėra meilės, nėra ir tų itin skausmingų jausmų ir tų itin džiaugsmingų..
O kurie šiuo metu manyje? Hmm.. kaip tik pastebėjau.. kai nemąstau, kai nesu susisiejęs su tuo žmogumi, jaučiu tą skausmą.. o kai su juo susisieju – džiaugsmą..
Tačiau nuolat stengiuos save valdyti, nesusisieti su juo.. kad: nevarginti jo, neatsibosti, neduok diev, nepasakyti kažko per daug.. visa tai iš baimės prarasti jį..

Todėl vis stengiuosi negalvoti apie jį.. todėl ir patiriu skausmą širdies srityje.. neva taip, jį sulaikydamas.. kokia keista logika..
Kentėti, tam kad išlaikyti..

Kai pasvarstau, akimirkos kartu su ja, 90% yra džiaugsmingos, laimingos, pilnos palaimos, ramybės, meilės, aistros, jėgos, pasitikėjimo.. likę 10 procentų lieka abejonėms, dviprasmiškoms mintims, baimėms sunkių emocijų kokteiliukui.. tiesa, kai kurios jų pagrįstos, kai kurios, išgalvotos.. t.y. baimės paskatintos išgalvoti..

Taigi kur aš baigiau.. dabar esu tame momente, kai žodžiai liejasi laisvai.. tiesa šie žodžiai nebėra itin universalūs, jie jau labiau asmeniški.. juose visuotinės išminties nėra itin daug..
Taigi.. mergina.. ji taip pat kaip ir aš, iš savo pusės turi baimes, nerimo, abejonių, netikrumo, ir kitų neigiamų dalyku, kartu su tomis laimės, saugumo, pilnatvės, vienybės jausmu.. atrodo galėčiau siųsti jai vien besąlyginę meilę, jei pats būčiau užtikrintas savimi visu šimtu procentu.. bet kai tik besalyginės meilės srautas įsibėgėja lietis link jos.. jį nutraukia, mano sąmonėje atkapstyta baimė, ir sudaro srauto įtrūkimus.. t.y. netolygų jausmą.. sukeliantį jai abejones ir baimes...

Kaip svarbu žmogui pačiam save mylėti.. mylėti be tarpiškai, nuolat ir tolygiai.. tuomet kitiems esantiems šalia tavęs nesukelsi papildomų kliūčių tave pamilti..
Kaip svarbu tai gerai įsisavinti..

O ko visi trokštame? Mylėti? Būti mylimais? Abu kartu? Taip.. būtent. Jei trokštume tik vieno, daug baimių abejonių ir kitų dalykų išnyktų.. nes dabar mes trokštame stipraus jausmo, kuris įmanomas, tik tuomet kai myli.. o kai myli esi itin pažeidžiamas, o dar nori, kad tave mylėtų bent tiek pat, kiek pats myli.. within me my ancestry giving me continuity..
And if i don‘t see that i‘m strong, then I won‘t be.. this is what my higher daddy told me..

Ech.. kaip sunku, koks aš mažas paukštelis.. kaip lengvai galiu pasiklysti šiame nepažintame didingame, galingame, meilės pasaulyje.. tiesa.. jis gi mane myli.. kaip man to nepamiršti?

Dabar aš noriu save dovanoti tik vienam žmogui.. nenoriu pasaulio, noriu jos. Ji, tai pasaulis..
I choose you, i don‘t want the world.. i want you..
O prieš tai buvau aš ir manyje buvo visas pasaulis.. ką aš pamečiau ją atradęs? Kur ta dalis, kuri davė pastovumą, stiprybę, pasitikėjimą? Kodėl aš jas iškeičiau į vieną žmogų? Kodėl aš neprisimenu šio pasirinkimo? Ar aš būčiau jas iškeitęs? Pasitikėjimą? Stiprybę, nepriklausomybę, stabilumą, pastovumą, į nežinią..

Noriu jai duoti visą save, noriu, kad ji norėtų visam pasauliui paskelbti, kad ji džiaugiasi gaudama mane, kad ji iškeičia pasaulį į mane. Kitu atveju, nenoriu atsiduoti..

Taip pat noriu galėti savo mylimajai suteikti visą pasaulį po kojom.. į tai įeina ir žiedai, ir kelionės ir skanūs pietūs, romantiškos vakarienės, patogi lova, ir visą lydinti jos šypsena..

Ar daug prašau? Klausiu tos dalies, kurią iškeičiau.. ir nebegaliu jos apčiuopti savyje.. aš tapau žmogumi.. o buvau dievas.. dabar dievas persikėlė į ją.. ir aš noriu jį garbinti.. Kas tai?

Ir aš žinau, kad susitikęs su ja aš būsiu melagis.. iš visų jėgų stengsiuos neišduoti savo silpnumo.. rodyti save stiprų.. kodėl? Kad ir kaip bebūtų banalu, todėl, kad du kartus tai atvėrus, aš buvau sužlugdytas..
Nežinau, kada ir kam galėsiu atskleisti savo silpnąją dalį..
Ačiū už galimybę išrašyti.. kaip pasidarė gera..

Tai buvo parašyta prieš "dvi savaites".
O prieš "kelias dienas", atskleidžiau žmogui visas paslaptis, apsinuoginau visas prieš jį, ir pasakiau aš esu tavo valioje, nebeturiu paslapčių. Daryk su manimi, ką nori, stoviu nuogas ir basas prieš tave.
Kaip palengvėjo, kai nusimečiau visą slegiančią kaukių ir įvairių drabužių naštą..
Kaip rašiau, kad esu paukštelis ir galiu lengvai pasiklysti didingame meilės pasaulyje, tai dabar galiu drąsiai pareikšti.. taip, aš mažas paukštelis, ir nebijau klaidžioti po didingąjį, paslaptingąjį, neįminamą, kerintį meilės pasaulį.. man gera skrajoti ir nežinoti.. aš net nebenoriu žinoti, aš tiesiog mėgaujuos visur pasklidusiu meilės nektaru.. aš esu mylimas ir tu, esi mylima(s) nors gal dabar to ir nematai.

tai tekstas, kuris buvo pas mane apie pusmetį, kurio niekam nerodžiau, nes rašydamas tai, visiškai atsivėriau, ir net dūris pirštu, tuo metu galėjo būti mirtinas..

Tęsinys nr.2

2008-08-30T00:52:00.003+02:00

Na ir pagrindinis klausimas, ar aš pažinau, ar patyriau meilę..
ilgai šis pranešimas buvo juodraščio būsenoje.. kodėl? negi neturėjau ką parašyti?
Gal todėl, kad nežinojau ką būtent rašyti, nes kaip žinia, visa literatūra, visa muzika, filmai ir kita kūryba apie meilę.. tai sutalpinti meilės pažinimą į trumputį pranešima, pasidarė itin sudėtinga, ir dabar rašau, nežinodamas ar šis juodraštis jau bus paruoštas publikavimui.. visgi..

Kažkodėl manyje nėra poezijos, o logiškai mastant rašyti apie meilę, tai meluoti. Manau, kad esu pažinęs meilę, ir ne tą žmogišką, romantinę, bet tą aukščiausiąją, nuo kurios pajautimo ašaros tvenkias, tačiau dabar manyje jos neperdaugiausia, tad ir visa, ką buvau prirašęs juodraštyje yra melas, dėl to viską ištryniau. Aš buvau pažadėjęs sau, kad šiame elektroniniame lape, busiu nuoširdus ir iki galo atviras, tad, tokiu ir liksiu.

Šiuo metu, meilė neskraidina manęs padebesiais, esu aistringai paniręs fotografijoje, net norėčiau sakyti įsimylėjęs ją, bet atsveriančio mano aistrą, atgalinio ryšio šiuo metu nejaučiu, tad nekursiu nieko, kol žodžiai patys nepradės lietis eilėmis..

Gal tiesiog užduosiu retorinį klausimą..

Ar dažnai tu visiškai atsipalaidavęs, giliai kvėpuodamas, skleisdamas visą savo esatį, taip pat priimdamas viską, tapęs visiškai pažeidžiamu, nė akimirkai neužlaikydamas kvėpavimo, patiri visatą ir visus, kurie aplink tave?

Jei tai darai nuolat, tai tu esi meilėje, besalyginėje, begalinėje versmėje, iš kurios mane, šiomis dienomis vis dažniau išveja kokia nors baimė.

..tęsinys

2008-08-25T00:48:00.004+03:00

.."ar pažinau laimę?.."

taigi, ar pažinau laimę?
aš žinau kas tai! tačiau manam gyvenime buvo tik laimės akimirkų..
o laimė bendrai, tai yra tai, ko mes visi siekiame, kiekvienas, norime būti laimingas ir pagal savo suvokimą to siekiame.
Yra vienas dalykas, kuri reikia suvokti. Niekas iš išorės, nepadarys mūsų laimingais, jei patys tokiais netapsime. Išoriniai dalykai, gali mums suteikti laimės akimirkų, bet jos trunka labai trumpai, jos nepadaro mūsų išties laimingais. Nevardinsiu visų tų materialių ir nematerialių dalykų, kurie gali suteikti tik laimės akimirkų, geriau pamėginsiu įvardinti tai, kas gali padaryti mus išties laimingais.
Tai - darymas gyvenime tai, kas suteikia sielai didžiausią džiaugsmą, ką darydami jaučiame prasmę. Vienam tai gali būti tarnystė žmonėms, kitam, kūryba, dar kitam gilinimasis į santykius, galiausiai net ir karjeros siekimas. Svarbu, kad žmogus pažintų, kad būtent to, šiame gyvenime reikia jo sielai. Tuomet, kai žmogus daro tai, ko trokšta jo siela, tai, įgauna visai kitą kokybe, nei to paties darymas, jei sielai reikia kitko. Tuomet žmogus ne, varginasi dirbdamas/kurdamas, bet spinduliuoja entuziazmu, ką jis bedarytų. Išvada - aš žinau, kas mane daro laimingu, kolkas esu laimingas tuo, kad tai žinau.

Hmm..

2008-08-21T23:41:00.003+03:00

Baigiasi dar viena vasara.. kelinta? man jau 27.. o ką aš galiu pasakyti? ar per šį laiką aš pažinau save? pažinau pasaulį? pažinau žmones? pažinau laimę? meile? ar jau žinau kur yra mano vieta šiame įsikūnijime? ar žinau kas man suteikia didžiausią džiaugsmą? ar žinau, ko noriu iš gyvenimo?
Gal džiaugtis reikėtų, jau vien tuo, kad užduodu šiuos klausimus.. tuomet, tuo galėjau džiaugtis jau prieš 5 vasaras..
Dabar, jei vien iškyla tokie klausimai, o atsakymo nei vieno nežinai, tai, būtų kiek liūdnoka..
Niekada ankščiau nemeginau atsakyti į juos, kodėl to nepadarius dabar..
1. ar pažinau save? buvau prisilietęs prie savo subtilesnių klodų, jutau save, kaip ne vien kūną. tačiau, kuo giliau į save žvelgiu, tuo sunkiau tampa apie tai kalbėti.. tas pažinimas, ne protu.. tai pažinimas, jausmuose. Išvada, pažinau tai, kas aš nesu, o kas esu pažinimui ribų nėra.
2. ar pažinau pasaulį? Juokauji? savo kieme pažinau medžius, savo mieste susipažinau su keliais parkais, savo šalyje su keliais miestais, savo planetoje - su keliomis šalimis, savo saulės sistemoje, praktiškai pažystu tik vieną planetą, savo galaktikoje, tik vieną saulės sistemą, savo visatoje, tik viena galaktika, o kas toliau net nežinau.. Išvada, jei stengsies pažinti protu, tai apsiribosi save - pažinti viską apie nieką, o jei pažinimą semsi iš dvasios, tai nežinosi nieko, bet - apie viską..
3. ar pažinau žmones? na, tuos žmones, kurie tėra proto vergai, tai pažįstu, nes pažįstu protą, o tuos, kurie gilinas į save, ir tampa tikrais žmonėmis, jų visiškai pažinti neįmanoma, nes tam pažinimui nėra ribų, o tokių žmonių teko sutikti.. išvada - pažinau protą, pažinau ego, ir galiu atpažinti gyvus žmones su jais tiesiog būti, ir džiaugtis akimirkomis, nustebti, užjausti, gėrėtis, ir mylėti juos..

Į kitus klausimus atsakysiu kitą dieną.. nes pažvelgiau į klausimą, ar pažinau laimę ir sustojau..
tam, kad apsisaugot, nuo kūrimo, čia ir sustoju. pagyvensiu su šiuo klausimu ir kai, kas nors išsireikš, parašysiu..

su meile,
Mistikas.

Asmenybė, Siela, Dvasia.. kas tai?

2008-08-17T23:29:00.003+03:00

Toliau pateikiama informacija bus grįsta mano dalyvavimu Nijoles V. Wolmer seminaruose 2008 metų vasarą..
Tai nėra atpasakojimas iš atminties, ar iš kokių nors užrašų. Noriu įamžinti šią išmintį, nes ji man labai padėjo. Ji yra dalis mano esamo suvokimo ir pajautos. Iki Gerb. Nijolės seminarų, laikiau save sąmoningu, gana laisvu žmogumi, be abejo turėjau ir baimių ir asmeninių problemų, jų, beje ir dabar dar netrūksta. Visgi apsilankymas I pakopos seminare, davė daugiau naudos, nei maniau, kad galėtų. Mano, dvasinio pasaulio žinios, atrodė yra labai išvystytos, su tvirtais pamatais, ir jau iškeltais keliais aukštais patalpų su patogumais :), deje, kai uždavė atrodo paprastą klausimą, susidendantį iš žodžių, kuriuos vartojau nuo vaikystės, nei sau paaisškinti, nei garsiai išreikšti aiškaus suvokimo negalėjau..
Įsisavinimas šios išminties, t.y. kas yra asmenybė, siela ir dvasia, bei kaip jos siejasi, sustatė viską į aiškias vietas, ir užsipildė kyšojusios spragos manajame suvokime. Šia išminti aš ir pasidalinsiu su savo elektroniniu lapu bei užklydėliais į šią erdvę.
Įdomios gyvenimo temos, kodėl žmogus, atrodo turi viską (pasaulietiškomis akimis žvelgiant) gerą žmoną (vyrą), sveikus vaikus, puikią karjerą, daug materialaus turto, aukštą padėtį visuomenėje bet nesijaučia laimingas, o kenčia. Būna atvėjų, kai tokie žmonės net prieina ir prie savižudybės. Pakanka pažvelgti į Jungtines amerikos valstijas, viena turtingiausių šalių, bet jos žmonės vieni iš labiausiai linkusių savižudyben.
Tai be abejo didelio vidinio konflikto, skausmo padarinys.. o iš kur tas skausmas?
dažnai žmonės skiria savo gyvenimus tarnaudami pirmąjam - žemiausiąjam savo esybęs aspektui - asmenybei. Kiekvienas Tėvas ar mama, nori, kad jo/jos vaikas, gyventu gerbūvyje, todėl ypatingai stengiasi suteikti gerą išsimokslinimą, kad jis susirastų gerą darbą, turėtų pinigų ir vietą visuomenėje, visa tai, kaip ir, lytis, gimimo metai, kūnas, kūno ypatybės, bruožai, vardas, profesija yra žmogaus aspekto, vadinamo asmenybė, sudedamosios dalys. t.y. kiekvienas tėvas ir mama, pasamoningai, bando padaryti vaiko asmenybę laimingą, t.y. užtikrinti sotų ir patogų gyvenimą. Ego, tai prote susiformavęs varikliukas, ginti asmenybę, o taip pat ir kurti naujus iššūkius, kad, švelniai tariant, asmenybei nepabostų gyventi. Tad kad patenkinti ego, asmenybė gali siekti, gražesnės žmonos (gražesnio/turtingesnio vyro), didesnio namo, mašinos, daugiau įvairių daiktų, geresnio posto, daugiau garbės ir t.t. ir pan. žodžių užsiėmimų pakaktų visam gyvenimui ir net keliems, tačiau, asmenybė gyvuoja ne tiek jau ir ilgai, tik tol, kol būna gyvas būtent tas kūnas. Būtent tas vyras, ar moteris, tas vardas, pavardė, t.y tas įsikūnijimas. Tai trunka, na vidutiniškai 80 ar 90 metų.
Kai miršta kūnas, miršta ir asmenybė, tuomet ir dažnai tampa beprasmiai visi tie dalykai, kurių buvo siekiama visą gyvenimą.
Tai kame reikalas? kas iš to? tai griškime prie temos, kad gyvena sau žmogus turintis viską (asmenybės atžvilgiu) ir nesijaučia laimingas.. kas per procesai čia vyksta? Tai, žmogaus siela verkia, ir prabyla į žmogų per jo širdį, ir žmogus jaučiasi nelaimingas. Taip, tai kitas, žmogaus, sudėtingos esmės, aspektas, ką mes vadiname siela, o jos siekiai, norai ir troškimai, gali labai skirtis nuo asmenybės, todėl žmogus neįsiklausydamas į savo sielos troškimus, pasmerkia save nelaimingam gyvenimui, dažnai tik egzistavimui intelektualiame/ego lygyje numalšinęs visus jausmus, gyvenimo aistrą, gyvybiškumą, nes jei žmogus ilgai nepaiso tylios sielos bylos, per širdį, ji tyla ir nutyla, laukia naujo šanso, kitame gyvenime, o kartais, džiugesniais atvejais, susisiekia su dvasia, ir atsiunčia asmenybei kokį sukrėtimą, pvz. avariją, netektį, ar kt. ką aš pasakiau? Siela susisiekia su dvasia? taip. Žmogus sudėtinga esmė, ją sudaro trys dideli aspektai, tai, žemiausia, ir trumpiausiai gyvuojanti, ir kiekvieną gyvenima vis kita asmenybė, ilgaamžė siela, kuri gyvuoja daug įsikūnijmų, per kuriuos bresta, ir trečias mūsų aspektas, kuris jau yra amžinas ir nekintamas. Ta mūsų esybės dalis, per kurią mes visi esame viena, kuri nekinta, nepaisant to, ar mes miegame, sergame, verkiame ar džiaugiamės, tai mūsų dieviškasis pradas, kuris mus nuolat lydi, ir net gali mus vesti, jei tik mes tampame pakankamai samoningi, ir, ne, tarnaujame žemiausiąjam aspektui - asmenybei, bet klausomės savo sielos troškimų ir gyvename jų vedini.

Grįštu prie seno įpročio

2008-08-16T22:26:00.008+03:00

Taigi, matyt įsigijęs fotoaparatą, aš visą laiką, kurį skirdavau rašymui, skyriau fotografavimui..
Nuo paskutinio įrašo praėjo šiek tiek daugiau nei metai laiko.. bet tai nereiškia, kad aš tuo laikotarpiu, nebuvau tuo mistiku, kuris esu.. tik saviraiška kiek pasikeitė.. vietoj rašymo, fiksavau vaizdines akimirkas, per kurias perteikinėjau tą patį, ką rašiau čia. Gal ne visada pavykdavo, bet fotografijoje aš dar tik kūdikis, tad visai nenusimenu ir tęsiu, tai ką pradėjau.
Taip, fotografija tai, kaip dabar jau suvokiu, man yra viena iš gyvenimo aistrų.. Rašymas beje, taip pat.. Paprastai tariant, tai dalykai, kurie man suteikia didžiulį malonumą..
Tiesa šios aistros labai panašios.. Ir viena, ir kita yra saviraiškos forma.. Visgi rašant, kartais būna sunku ką nors išreikšti žodžiais, tai fotografija šioje vietoje gali puikiai pasitarnauti, ir išreikšti akimirką su visais jos, žodžiais neperteikiamais aspektais..

Dedu kelias metų bėgyje padarytas nuotraukas, kurios kaip tik kalba pačios už save..

Taigi, su fotografija jau apsipratau, o rašymo jau pasiilgau, tad, manau, pats laikas apjungti savo aistras ir reikštis, bei pažinti savo esme tiek rašant, tiek ir fotografuojant.

Išpažintis..

2007-07-07T14:55:00.000+03:00

seniai berašiau savajam elektroniniame lape.. kodėl?
dėl keleto priežasčių...
ne paslaptis, kad kuomet žmogus jaučiasi itin gerai, jis negalvoja apie dievą, apie gyvenimo prasmę, jis paprasčiausiai, mėgaujasi gyvenimu.. ar taip yra ir man? gal tiksliau, ar taip buvo ir man? galiu iš dalies tai pripažinti.. aš mėgavausi gyvenimu, tai žinoma yra gerai, bet dažnai tame mėgavimesi, mes pamirštame, aukštesnyjį save, mūsų kelias į save tampa nebetoks aktualus, kai mes keliaujame visur aplink.. Mūsų siekis į save užsimiršta, mes siekiame kažko esančio šalia..
Mūsų protas vėl mus apsuka ir mes vėl pradedame ieškoti užpildyti atsiveriančias tuštumas, kažkuo iš aplinkos, mums tai atrodo, lengviausias ir tiesiausias kelias.. bet eilinį kartą tenka įsitikinti, kad visas tas pildymas iš išorėje esančių dalykų, tera dar viena itin tikroviška iliuzija..

Žinoma tai nėra itin pozityvu ir nuotaikinga, bet tai atspindi vidinę mano dabartinę būseną, ir tikriausiai, norint išsaugoti kažkokius ego sluoksnius, geriau būtų šio straipsnio nepublikuoti, visgi esu nuomonės, kad vengimas tiesos, mūsų laimingais nepadarys.. bijojimas tiesos, ar jos iškraipymas tik sukels paildomu kančių. Patarimas visiems, kas tai skaito, tuo pačiu ir sau, oficialiai pareiškiant, noriu pasakyti:

Tiesa yra bekompromisė, ji yra viena ir nekintama, jos vengimas, bėgimas nuo jos ar išsisukinėjimas, bei savęs apgaudinėjimas, tik sukels papildomą šleifą kančių, kuris ankščiau ar vėliau pasieks jus, o taip pat ir mane.
Žinoma galima nuo jos bėgti, tai mes kiekvienas vienu ar kitu gyvenimo momentu darome, bet kiekvienas iš mūsų turėsime vieną kartą pažvelgti tiesai - sau į akis, į širdį. Kuo greičiau tai nutiks, tuo ilgiau mes galėsime būti ramūs ir laimingi.

Te, ši nuotrauka simbolizuoja - išsivadavimą iš akmeninės, slegiančios iliuzijos; kilimą, tvirtais, tačiau apsnigusiais, vos įžiūrimais, pageltusiais lapais, nusėtais laiptais, į šviesią, beribę erdvę.
Išdrįski ženkt pirmus žingsnius o toliau šviesa ves tave, ir tu išsisklaidysi joje..

Žingsnis į laimę..

2007-02-26T17:58:00.000+02:00

Galbūt ir kvaila būtų mėginti įvardinti, kas skiria mus nuo nušvitimo, nes pasak daugelio mokytojų ta kelią, vienas žmogus gali nueiti per 25 metus, kitą tik mirtis iš kančios išvaduoja o vienas, per vienintelę kertinę akimirką, išsivaduoja iš kančios ir tampa dievu čia ir dabar..
kas tai lemia? įsitikinimai? stereotipai? nusistatymai? baimės? blokai? nuoskaudos? karma?
na, visiems aukščiau išvardintiems variantams galima pritarti.. bet vis gi.. visus juos jungia vienas žodis - materija.
Visi žinome, kad mes nesame mūsų kūnas, bet taip sunku būna nesitapatinti su savo ligomis, senėjimu, kažkokiais stereotipų neatitikimais.. arba atvirkščiai - gera sveikata, jaunyste, ir išskirtiniu grožiu..
Visi žinome, kad ir kiti, nėra jų kūnai, bet taip sunku, priimti ką nors, kas kertasi su mūsų įsitikinimais, stereotipais ir provokuoja baimes, pyktį ar nuoskaudas..
Visi žinome, kad esminiame lygyje esame sujungti ir viena su visa aplinka, bet taip sunku būna, neskirstyti, kas yra geresnis, gražesnis, protingesnis ar žemesnis..
Ar tikrai sunku? ar sunku tik tuomet, kai į viską žiūri per ego prizmę..
Gal ir sunku yra nežiūrėti per ego prizmę, bet žiūrint per ego prizmę, neskirstyti - yra neįmanoma! Dėl to daugelis, ieškotojų, mokiniu šį kelią eina metų metais, ir retas tenueina jį iki kol dar yra kūne, t.y. kol susietas su materija. Bet tai tik dėl to, kad kiekvieną akimirką jie vis pasiduoda savo proto apgaulei, tikrasis šio kelio ilgis, nei daug nei mažai - viena akimirka.
Vienintelis dalykas, kas mus skiria nuo išsilaisvinimo, tai suvokimas, kad materija tėra iliuzija..
Ir mes visi manome tai suprantą, tik skirtumas, kaip giliai ir kaip iš tikro, mes tai suprantame..
Jei gali priimti kiekvieną akimirką, su visais jos teikiamais iliuziniais malonumais ir nemalonumais - pilnai, jei priimi viską - juoda ir baltą ir suvoki, kad dualizmas tik materijos ypatybė, o tiesa - esmė, yra vientisa, pastovi ir neskirstoma, tu žiūri į tą pusę.
Tiesa, nei juoda, nei balta, nei maloni, nei nemaloni ji, visad skaidri ir nesibaigianti trykštanti versmė - besalyginės meilės šaltinis, kuris eina ir per tave, ir tik tavo proto ir ego dėka tampa gera, bloga, juoda ar raudona...
Kiekvieną akimirką jauskite tą šaltinį o ne tą iliuziją, kurią sukuriate savo protuose.
Jauskite tą meilę, kuri į jus įeina, ir visko moko, o ne tą nuoskaudą, baimę ar pyktį, kuriuos sukuriate perleidę per savo proto -ego - įsitikinimus, stereotipus ar nusistatymus. Tai žingsnis į laimę!

Su meile,
Mistikas

Ką veikiu? :)

2007-02-20T02:23:00.001+02:00

Na, jei įdomu, tai šiuo metu, kai miegu savo patobulintoje piramidėje, kažkaip išnyko noras daug kalbėti.. tiesiog yra viskas, taip, kaip yra.

o kaip yra, iliustruoja ši nuotrauka:

o kas aš? pasako ši..

o kur einu, klauskite jos:

Kai vieną naktį paleisi tu viską,
Ką dieną dėjais į kišenes,
pajausi tu balsą, tylų, lyg miegančio miško,
lyg aidą girdėsi - myliu.. esu..

Sustos tuomet laikas, dvasia prabils,
purslais lyg fontanais, spalvų geizeriai kils.
Palaima nustelbs emocijas kūne,
meilė trykš! – nutirps galūnės..

Su meile,

Mistikas

Paslaptis..

2007-01-29T01:16:00.000+02:00

Ar yra pasaulyje paslaptis, kuri slepia savyje sekmės, pasisekimo ir džiaugsmo formules?
Jei pasaulyje yra 10 procentų žmonių, kurie yra laimingi, turtingi ir džiugiai nusiteikę, o likę neišlipa iš skurdo ir blogos nuotaikos nesėkmių ir nusivylimo tai gal yra kažkas, ką vieni žino o kiti ne..

Šią paslapį įminė visi žymiausi pasaulio žmonės, visi, vienu ar kitu būdu, ja pasinaudojo..
visi Avatarai, didieji mokytojai, skleidė žinias apie tą pasaulio paslaptį visiems norintiems ją sužinoti. O visi godūs valdininkai, jiems nuolat trukdė tai daryti.

Kas tai? Enšteinas, tai užrašė savo žymiojoje lygybėje, kurios čia parašyti negaliu, ne dėl to, kad nenoriu jos, jums atskleisti, bet todėl, kad neturiu techninių galimybių užrašyti tinkamais simboliais.. tačiau galiu teisinga lietuvių kalba užrašyti, skaitykite:
ee lygu em padauginta iš cė, pakelta kvadratu :)
tai lygybė, kuri atslkeidžia, kad viskas visoje visatoje yra energija. Viskas sudaryta iš energijos, kuri niekada nesibaigia, tik nuolat įgauna skirtingas formas.. ji amžina ir beribė.
Mūsų kūnai, taip pat yra sudaryti iš tos pačios visoje visatoje paplitusios energijos.. netikite? kiekvienas mokslininkas tai žino, paklauskite..
žvelgiant pro tikrai galingą mikroskopą, mes galime tai išvysti, tik dėje, ne kiekvienas, turi tokią galimybe, tuomet reiktų pasitikėti tais, kurie tai matė, visgi, Enšteinas, pats to nematė, bet numatė, kaip ir visi buvę prieš jį tikrieji, didieji dvasiniai mokytojai ir kai kurie filosofai..
taigi, kame ta paslaptis..
paslaptis tame, kad mes savo mintimis ir emocijomis skleidžiame kuriančią energiją, kuri nuolat kuria ne tik mūsų kūnus, bet ir visą mus supančią aplinką..
kitaip tariant egzistuoja vienas, dėsnis, apie kurį, mokykloje mūsų nemoko, tai pritraukimo dėsnis.. panašus traukia panašų..
tai ką mes mąstome, tai, mes ir esame, tai, mes ir turime..
tai vibracijos, kurios sklinda nuo mūsų pastoviai mums mąstant ar būnant vienoje ar kitoje savijautoje, kurios rezonuoja su panašiomis vibracijomis erdvėje ir ateina į mūsų pasaulį..
Jei tai baimės dėl ko nors, tai, jos ir pritraukia tai, ko bijote. Jei tai, džiugesys ar meilė ir dėkingumas dėl ko nors, tai, taip pat turi tokį pat poveikį..
sakot, gyvenimas dažnai toks, kad priverčia blogai jaustis.. apsidairykit, ar neturite dėl ko būti dėkingi? visa, kas jus supa, yra Jūsų pritraukta.. ar tai gera, ar tai nemalonu, tai, apie ką mastote, ateina pas jus..
norite pasisekimo? paklauskite savęs ko būtent norite.. atsakykite, ir pradėkite tai priiminėti, jūs verti visko, apie ką tik galite pagalvoti.. Visata kalba su mumis nuolat, būkime šiek tiek pastabesni..
Gal jūsų noras neateis pas jus per savaite, bet tam, kad materializuotus tai, ko norite, gali tekti įdėti ir savų pastangų.. jūsų pastangos tai: jaustis gerai. Jei jūs jaučiatės blogai, tai jūs atsakote visatai, kad jūs nebenorite to, tad nenuleiskite noro, jausmo, kad visa tai, jau, yra jūsų.. ir ankčiau, ar vėliau, tai, jus pasieks.. tačiau apriboti visatos taip pat nereikėtų, t.y. nustatyti laiko termino, Visata daug išradingesnė nei jūs galite įsivaizduoti, paprasčiausiai, nepertraukiamai, to geiskite ir būkite išskėtę rankas tai priimti, t.y. džiaukitės, būkite dėkingi, tuo, ką jau turite, jauskitės gerai, ir tai bus, sakymas visatai, kad tai ko jūs prašote, tai ir turite omeny, tuomet, jūsų vibracijos, derės su, jums norinčios tai suteikti, visatos.
Kiekvienas iš mūsų gimė tuo laiku, kaip ir turėjo gimti, kiekvienam yra vietos ir kiekvienam yra tai, kas padarys jį laimingą ir turtingą. Leiskite jūsų širdies troškimams jus vesti..

gal kyla klausimų? klauskite, aš su džiaugsmu, atsakysiu..

2007-01-19T21:35:00.000+02:00

Štai, filmuke užfiksuotas įdomus reiškinys..

http://rapidshare.com/files/12446990/resonance_square.wmv

o šioje nuotraukoje, dar įdomesnis.. :)

Satjam Shivam Sundram..

2007-01-17T23:00:00.001+02:00

Didis Mistikas, Mokytojas - Osho, kalba apie Mistikų patiriamą pasaulį.. ir atsako į kitus užduotus klausimus, iš nušvitusios sąmonės perspektyvos, 1980-ieji metai..
Viena dalis iš 36 dalių ciklo..

anglų kalba.

http://rapidshare.com/files/12163859/Satyam_Shivam_Sundram__01__87min.mp3

gero klausymo..

Sapnas? tikrovė?

2007-01-16T15:15:00.001+02:00

Po ilgų tirinėjimų, ieškojimų ir eksperimentavimų galiu glaustai ir koncentruotai pakomentuoti tema - gyvenimas - sapnas; sapnas - taip pat ne gyvenimas.. :)
Tai yra, kaip dažnai mes visi patiriame, kad pvz. sapne bėgame ir negalime pabėgti... ar gyvenime, atrodo viskas sprūsta iš rankų.. tai yra viena ir tas pats... viskas ko mums reikia, tai didinti sąmoningumą..
kas pasikeis?
patikėkite pasikeis.. pasikeis sapnai miego metu, pasikeis ir sapnai būnant atsimerkus..
kai mes pradėsime aktyviai stebėti save, mes pabusime.. pabusime čia ir pabusime sapne..
sapne mūsų galimybės padidės, taip pat ir gyvenime mes jausime aplinką, ir žinosime padėtį kiekvienu duotuoju momentu..
kaip suprasti didinti sąmoningumą?
tai išsireiškimas pakeičiantis savęs, ir aplinkos, stebėjimą. tai prilygsta grįžimui į vaikystę, kai viską regi naujai, nors tai ir kasdienis ėjimas į darbą..
tai yra nepalikimas visko, spręsti protui, kuris kaip mat viską suskirstys į jau žinoma, ir nebeįdomų. aplinka nuolat kinta, tik mes atidavę vadžias savo protams, leidžiamės jo apgaunami, kad viskas tas pats..
išmokti save stebėti galima medituojant..
o po to reikia prisiversti likti toje būsenoje.. net kai kalbi su žmonėmis, kai važiuoji automobiliu, dirbi rutininį darbą, ar valgai..
tuomet pradės matytis tikrovė kiek kitaip, labiau įvairesnė, dinamiškesnė..
diena mes gyvename fiziniuose kūnuose, naktimis fizinis kūnas ilsisi, mes sapnuojame.. o ką sapnuojame? tą patį, ką ir dienos metu.. taigi, ten, taip pat galima atsibusti..
ir tapti sąmoningu, tuomet, tokių momentų kaip, bėgate ir negalite pajudėti, nebeliks.. jūs laisvai galėsite skristi.. ten mes egzistuojame be fizinio kūno, ten nėra traukos dėsnio, ten visas pasaulis kuriamas mintimis ir intensijomis..
ir nebeliks tokio supratimo, kad puse gyvenimo pramiegame.. mes gyvensime visą gyvenimą, kai dabar iš tikro visą laiką snaudžiame, nakti užsimerkę, diena atmerktomis akimis..
mes būsime sąmoningi visą laiką!!
kaip tai pasiekti? reikia nuolat save stebėti ir dienos metu vis klausti ar aš sapnuoju? ir su tuo klausimu tapti sąmoningu apie save, ne kaip kūną ar protą, bet kaip amžinąja esybe.. pamėginti pakilti į orą, patikrinti ar traukos dėsnis veikia.. jei veikia, tuomet stebėti viską plačiau atmerktomis akimis, o jei neveikia tai skristi..
bet svarbiausia tai, nuolatos gyventi!!!

ar tik tu nesapnuoji?

Gili įžvalga

2007-01-14T01:27:00.000+02:00

Pamėginkite įžvelgti.. mes esame siela (lokalizavusi sąmonė), mūsų protas, tai mūsų sąmonės tęsinys (padarinys) mūsų kūnas, tai mūsų proto tęsinys (padarinys)..
Kairys smegenų pusrutulis valdo dešinę kūno pusę, dešinys - kairę..
Kūnas ir protas neatskiriamai viena.. netgi, visą visumą, galima būtų pavadinti Kūnas-protas..
gal kas galite pasakyti pirmą teiginį.. t.y. kieno padarinys yra lokalizavusi sąmonė (siela)?
iš vis ka apie tai manot?

su meile Mistikas :)

Penas sielai..

2007-01-11T18:50:00.000+02:00

Turtingas ne tas, kuris daug turi bet tas, kuriam mažai reikia..

Tiksliai nežinau kas tą frazę pasakė, bet dabar ji jau pasaulio bendruomenės nuosavybė. Joje slypi labai daug, bet žinoma, ne kiekvienas gali tai išvysti ar suvokti..

Man ji asocijuojasi su:
Žmogus, kuris yra materialiai turtingas, dažniausia visą savo dėmesį koncentruoja į materialius dalykus, jis daug laiko skiria valdyti, išlaikyti, prižiūrėti savo turtui. Toks žmogus užima visą savo dėmesį ir sąmonę, materialiems dalykams, jis įtikina save tuo, kad tai yra viskas, kas yra. Antraip nebūtų tikslinga tam atiduoti visą savo laiką. Jis ima tapatinti save su savo turtais, daiktais ir kitomis materialiomis gėrybėmis, jis įžvelgia pasaulyje grėsmę, kuri nori atimti jo turtą, dėl to jo nuolatinis svečias yra nerimas ir įvairios baimės... galiausia tas žmogus, kuris suabsoliutina materiją, tiki, kad laimė slypi joje, ir galvoja, kad jau tuoj, kai įsigis šį daiktą, ar aną daiktą jau bus laimingas, bet tai padarius, jis netampa laimingas, tuomet tikėjimas neprapuola, jis toliau tiki, kad gal, didesnis namas ar dar kas nors visgi padarys jį laimingą.. bet tai trunka be galo.. jis neturi laiko megautis savo materialiomis gėrybėmis, nes jam vis kažko trūksta..
o tas, kuriam mažai reikia, jis yra laisvas.. jis laimingas turėdamas tiek kiek turi, jis mėgaujasi tuo čia ir dabar. jis negyvena baimėje, kad gali prarasti kažką, nes nieko neturi, jo laimė remiasi ne į materialius dalykus, bet eina iš vidaus.. jis skleidžia laimę, ir net susitikus turtuoliui su tokiu žmogumi, turtuolis pasijustų vargšas, nes jis viduje neturi nieko.. visas jo turtas, tai iliuzija, kuriai sugaištas visas gyvenimas... sugadinta sveikata, įgauta įvairiausių prisirišimų ir pamiršta kas yra vaikiškas spontaniškumas, džiaugsmas ir atsipalaidavimas..

gal jums kyla kitokios mintys?
pasidalinkite jomis..

Kita pusė dovanos..

2007-01-10T16:55:00.000+02:00

Tai antra dalis teksto, pirma yra prieš šį spausdintoje žinutėje, tad pradėkite skaityti nuo patalpinots ankščiau..

Paleidimas pasak Deepak Chopra
pagal Mistiką
(tęsinys)

Paleidimas fiziškai, tai streso atlaisvinimas. Esant stresui mūsų kūnai įsitempia ir susitraukia, hormonų pusiausvyra, tampa hiper budri ir funkcionuoja ant kritinės ribos. Stresas tai vyksmas, dėl to, nuimti stresą taip pat turi būti atliekami veiksmai.
Pradžiai, stresui palengvinti geriausiai tinka relaksacija, įkvėpk lygius, gilius įkvėpimus, o iškvepiant leisk orui laisvai išeiti, tavo kūnui, laikyti stresą nepatinka, jis iš esmės tai daro, tik dėl ego ir proto skatinimo. Esant labai dideliam stresui, savyje išeik iš situacijos, užtikrindamas save, kad netrukus vėl su ja susidursi, duok sau leidimą daryti tai, ką turi daryti savo paties labui.
Kai atsidursi situacijoje, kurioje išgyveni didelę nelaimę, praradimą, nuoskaudą, ar kokią kitą neigiamą emociją, panaudok sekančią formulę:
Tai tik patirtis, aš čia žemėje, tam, kad patirti patirtis, niekas nėra blogai, mano baimės gali virsti tiesa, bet pasekmės manęs nesunaikins, tai, net gali būti gerai. Čia yra kažkas dėl manęs, jei tik aš būsiu pakankamai sąmoningas tai atrasti. Aš esu mylimas, todėl aš esu saugus.
Tai nauji įtikėjimai, kurie jei nuoširdžiai praktikuojami, sukelia dvasinę pagalbą tavyje. Situacijos, kuriose tavo ego ypatingai priešinasi, kaip tik yra tos, kurioms turi būti atsiduota. Dėl to, kad viskas, kas išmontuoja, tavo apribojančias mentalines konstrukcijas, yra naudinga.
Pasąmonėje yra dėsnis, kad viskas ko tu vengi, grįš. Kuo daugiau tu to vengi, tuo stipresnis bus susidūrimas. Atsisakymas sutikti su šiuo faktu pridaro daug nereikalingu kančių.
Vietoj to, kad vengt tam tikrų emocijų, geriausias būdas joms išskaidrinti, tai išgyventi jas pilnai. Priimti ir žiūrėti kiaurai pro savo pasipriešinimą. Skausmingos emocijos grįžta, nes jos yra dalis tavęs, tu jas sukūrei, prieš pradedamas stumti jas tolyn nuo savęs. Kiekvienos emocijos priežastis yra viduje, tai reiškia, kad tik vidinis darbas gali jas išgydyti.
Kuomet jauties užvaldytas neigiamos emocijos, pradžiai pabandyk paleisti ją fiziškai. Daugeliu atveju gilus atsidusimas, duoda palengvėjimą.
Tuomet panaudok sekančias formuluotes, pakeisti emocijas, joms kylant:
Vietoj to, kad sakytum sau, kad ši emocija yra bloga, paklausk, ką ji tau sako, kiekviena emocija egzistuoja tam, kad padėti tau, vietoj, to, kad stumi tą emociją tolyn, apžiūrėk ją iš arčiau. Labai dažnai tu pamatysi, kad emocijos yra sluoksniuotos, pyktis maskuoja baimę, baimė maskuoja nuoskaudas, prasiskverbti į emociją reiškia nusigauti per jos sluoksnius iki šaknies. Nusigavęs iki emocijos šaknies atsipalaiduok nuo jos. Paklausk savęs ar nori gyventi laikantis šios emocijos kurdamas asmeninę tikrovės versiją, ar atsiduodi dvasios vedimui ir tam, kad geri dalykai gali nutikt bet kurią akimirką.
Jei atpažįsti, kad tam tikros situacijos visada sukelia tas pačias reakcijas, paklausk ko turi pasimokyti, kad pakeisti esamas reakcijas. Emocijos ateina ir išeina, suprask, kad kiekviena turi ritmą ir leisk sau būti tame ritme, geriausias būdas nepaskęsti yra šliuožti banga. Tai yra paleisti vieną emociją, kad ateitų kita, ir t.t. ir pan. Neprisirišti prie praeities ir ateities. Ir gyventi esama momentą pilnai, t.y. neprisidaryti asmeninių tikrovės versijų – nusistatymų, negyventi pyktyje ar baimėje, nuoskaudoje.
Kai tu pradėsi įvaldyti paleidimo meną, tavo tikrovė pasikeis. Ji,tiesiog, neturės kitos išeities, paleidimo procese, tu prarasi (atsilaisvinsi nuo) daug dalykų iš praeities, bet tu atrasi save. Tai bus pastovus „aš“ įsišaknijęs sąmoningume ir kūryboje, kai tik užvaldysi tai, tu užvaldysi pasaulį.

Aukso vertės dovana..

2007-01-09T01:11:00.001+02:00

Šiomis dienomis, mane lyg apvaizda apsėdo :)
aš dirbu net pamiršdamas pavalgyti ir kas svarbiausia, kuo daugiau dirbu, tuo geriau jaučiuos..
gal dėl to, kad tai, ką darau yra gerai.. :)
kaip biblijoje: dievas sukurė šviesą ir pamanė, kad tai gerai... :) aš nesu biblijos šalininkas, bet kas yra gėris žinau..
taigi..

dabar įdedu pirmą dalį paskaitos, kuri yra aukso vertės, žinoma ji verta tiek, kiek giliai tu sugebi ją suvokti.. turiu pripažinti, kad originalą, klausiau apie 10 kartų kol pamaniau, kad jau viską supratau ir nutariau išversti, o kai pradėjau versti, supratau, kad buvau dar visai nedaug įsigilinęs..
Štai link'as kuriuo galite parsisiųsti mano įskaitytą, beje ne profesionaliai įrašytą, bet pilną šios gyvenimo pamokos įrašą. dydis 10mb.

http://rapidshare.com/files/10868420/paleidimas-online.mp3.html

bet, jei jums triukšmas ar mano ne diktoriškas balsas trukdo įsigilinti į tai, tai štai pirmoji pusė šios gyvenimo pamokos:

Paleidimas
(pasak Deepak Chopra)
(pagal Mistiką)

Žodis atsidavimas, praktiškai reiškia tą patį, ką sekančiame kontekste reikš žodis paleidimas. Tai yra, kai tu nebesistengi laikytis įsikabinęs prie savo, asmeninės tikrovės versijos, tai atveri galimybę, naujoms realybės versijoms atsirasti. Paleidimas yra procesas, tu turi žinoti, kada juo naudotis, ką paleisti ir kaip tai daryti.
Tavo ego, kaip įmanydamas mėgins tave sulaikyti nuo to, nes jis mano, kad jis turi laikytis, tam, kad išgyventum. Tavo tikrasis sąjungininkas yra dvasia, nes ji mato tikrovę, kaip visumą, ir neturi būtinybės, kurti tikrovės versijų, remiantis apribojimais.
Atsiduoti dvasios vedimui, ir yra sekančių pratimų tikslas. Šiam tikslui pasiekti, turi būti žengti tam tikri žingsniai. Sąmoningumas turi pradėti keisti reakcijas; reakcija yra nesąmoninga, t.y. automatinė, ji yra nusistatymų, baimių ir tikėjimosi pasekmė. Geriausia pradžia pradėti keisti reakcijas į sąmoningumą, tai yra, identifikuoti kylančias emocijas, ir tik tada reaguoti atitinkamai. Dažniausiai geriausias reagavimas tai atsipalaiduoti, arba kitaip tariant paleisti nemalonią emociją, toks reagavimas pradeda keisti įsitempimą ir susitraukimą, t.y. streso patyrimą. Žinok, kad reakcijos, apriboja pasirinkimo laisvę, o sąmoningumas, suteikia neribotas pasirinkimo galimybes.
Kiekvieną kartą, kai tu esi gundomas elgtis įprastai, paklausk savęs ar tu nori būti praeities kaliniu ar ateities pionieriumi. Stirpūs signalai, dirgikliai, impulsai tau nurodys, kuomet paleidimas taikytinas, žinojimas kada paleisti, pasidaro aiškus, kai tik įgyjamas sąmoningumas arba savęs stebėjimas lyg iš šalies, kuomet tu atskiri stebėtoją nuo dalyvio.
Kritiniai momentai paleisti būna tuomet, kuomet tu jauti (t.y. stebimas objektas) stipriausia raginamą to nedaryti.
Mes laikomės įsikibę stipriausiai, kuomet mūsų baimės, pyktis, puikybė ir nepasitikėjimas mus valdo. Tačiau šios jėgos, neturi jokios dvasinės galios. Tais momentais, kai tu esi labiausiai išsigandęs, supykęs, užsispyręs ar niekuo nepasitikintis, tai tavo didysis ego verčia tave taip reaguoti, apakindamas nuo kitų galimybių.
Tuomet tu jauti, jog nebegali su tuo taikstytis (situacija), jautiesi lyg dėžėje, jauti jog kitaip nei, tik taip jausdamasis, neišgyvensi, šie jausmai, priverčia mus įeiti į sustabarėjusią, nelanksčią, sutrauktą pasipriešinimo būseną, apribojančią mus nuo tikrovės, kad geri dalykai gali pasirodyti bet kurią akimirką.
Dvasia turi geras išeitis bet kuriai situacijai, jei tu tik sugebi jai atsiduoti. Esminis žodis lemiantis prisirišimą, yra „visada“, kai tik tavo protas tau pasako kad kažkas nutinka „visada“, tu jau klaidingo tikėjimosi gniaužtuose. „visada“, niekada, nėra tiesa. Kiekvieną akimirką, tu turi galimybę išsilaisvinti, bet kas tave laiko prispaudęs, tai tavo nesąmoningų, automatinių reakcijų, šleifas sekantis iš praeities. Jei teisingas momentas paleisti, yra kai tu (stebimas objektas) esi stipriausiai raginamas to nedaryti, tai atsirišti reikia būtent nuo to, prie ko esi labiausiai prisirišęs. Baimė, pyktis, užsispyrimas ir nepasitikėjimas, tau vaizduojasi lyg tavo išgelbėtojai. Dėl to tu jomis naudojiesi kad išspręstum esama ar besusidarančią situaciją, tačiau iš tiesų tu tik įeini į sustabarėjusią pasipriešinimo būseną. Ar paprasčiau tariant, pasiduodi valdomas tų emocijų ir patiri tuos nemalonius jausmus.
Yra gerai pakeisti savo nusistatymus iš tokių kaip, kad sakai sau, kad viskas turi vykti taip, kaip aš noriu, pasakyk, aš daug ko nežinau tačiau priimu rezultatą, kurio dar šiuo metu nematau. Vietoj sakymo, kad negaliu to pakęsti, pasakyk, aš išvėriau panašius dalykus ir ankščiau.
Taikytina bendra formulė yra tokia, kad, kiekvieną kartą kai tu sureaguoji, kad X turi būti taip ar kitaip, pasitelk į pagalbą sąmoningumą ir pasakyk, kad X neturi būti niekaip kitaip, išskyrus taip, kaip yra.
Kadangi, paleidimas yra giliai asmeninis pasirinkimas, tu pats turėsi būti sau mokytoju t.y. stengtis nuolat save stebėti. Tu gali pajusti daug didesni fizini palengvėjimą, nei aš, vis gi pasiekti, teisinga asmeninį balansą, jau yra labai svarbu. Nes tai reikš jog nepasiduosi neigiamų emocijų sukeliamiems jausmams ir galėsi ramiai sureaguoti į supančius įvykius. Tai lyg šliuožti banga ir neskęsti.

Meditacija piramindėje..

2006-12-30T14:15:00.000+02:00

Taigi, kaip sakiau, taip ir padariau.. sekantį vakarą apie puse 10. Aš įsijungiau, jei taip galima išsireikšti "Guided meditation" muziką, kurioje labai įdomiai suderinta muzika, gydantys bei čiakras valantys garsai, tokie, kaip žemės, vandens, liepsnos, oro, ar eterio.. bei, kad priartėti kiek įmanoma arčiau prie tam tikros čiakros tariami žodžiai su atitinkamomis vibracijomis, kurios padeda priartėti bei išskaidrinti čiakras. Taigi, atsisėdau ir kaip ir kiekvieną kartą visiškai atsipalaidavau.. po kiek laiko kai meditacija įsivažiavo lyg tarp kitko pastebėjau kad įtartinai ramu galvoje, ir kartais pradeda matytis raibuliavimai.. kai tik pastebiu, kad matau raibuliavimus, jie kaip mat dingsta.. tai pamaniau, reiškia kai į juos atkreipiu dėmėsį, tai reiškia įjungiu protą aiškintis, kas jie tokie yra.. ir tai supratęs dar labiau atsipalaidavau ir nutariau, kad ir kas besimatys nekreipsiu jokio dėmėsio.. po keletos nesekmių t.y. vis atkreipdavau dėmėsį, visgi pavyko išlaikyti raibuliavimą ilgesniam laikui, ir tuomet pradėjo matytis erdvė, tai yra pasidarė trimatė juoduma ir raibuliavimas įgavo kažkokį tai sistemingumą, dėl to aš dar labiau atsipalaidavau ir tas raibuliavimas pradėjo lyg susigerinėti į mane.. viskas aplink pasikeitė, kūnas lyg išnyko, ir aš lyg pakibau ore visai kitame pasaulyje.. na žinoma sunku aprašyti kas dar vyko, bet tikrai vyko įvairūs procesai įvairiuose lygmenyse.. Panašią būseną buvau patyręs prieš pusantrų metų keletą kartų, kai trijų mėnesių laikotarpyje medituodavau du kart dienoje. ir visa esybe buvau pasinėręs į tai, ką dariau, tai, dabar nežinau, kas įtakojo dabartinius, mano tokius stiprius pojučius, bet atsakymas lieka tik vienas - Piramidė..
Žinoma nusiteikimas, taip pat daug prisidėjo, ypatingai tai, jog prieš meditaciją nusiteikiau nieko nesitikėti, kas taip pat yra labai svarbu, nes kuomet kažko lauki ar tikiesi, tenka nusivilti.. nes įsijungia protas ir tik kylant kažkokiems neįprastesniems pojūčiams protas tai kaip mat juos užegęsina, teigdamas tau, jog nieko čia nėra, tau pasirodė, čia šviesų žaismas ir t.t. ir pan... nieko nepadarysi tokia jo prigimtis, viską aiškinti, grupuoti ir analizuoti.. tų pojūčių logiškai mąstant paaiškinti neišeis, nes jie, aukščiau proto suvokimo ribų..
Tad, norint tikrai patirti kažką nuostabaus, reikia susidraugaut su protu, ir padaryti taip, jog jis nors trumpam nesikištų.. o tai pasiekti lengviausiai, visą dėmėsį koncentruojant į kvėpavimą, o šiuo atvėju, kaip supratau piramidė labiausiai ir pasitarnavo.. nuramino ir mano protą ir leido tam tyliam stebėtojui, pamatyti tikrovę neribojant jos proto ribose..

taigi, patyriau kažką panašaus kaip ir ankščiau buvau patyręs, tai žinoma yra nenusakomai maloni patirtis ir būsena, kuri nusibosti tikrai negali, ir kaskart ją pasiekus viskas jaučiama lyg pirmą kartą.. sąmonė, nors trumpam, nežinau ant kiek stirpiai, bet susilieja su aplinka.. viskas tampa viena..

su naujais!

Trys naktys, trys įvykiai..

2006-12-29T17:41:00.000+02:00

Na tiesa sakant kažko stebuklingo neįvyko, neįgyjau telepatinių galių, nenušvitau, net nesu nuolatinėje palaimoje..

bet kad kažkas vyksta tai jaučiu. Na kiek žinau, tai piramidė, pradeda veikti kai yra visai nejudinama, ir kuo ilgiau stovi vienoje vietoje, tuo jos veikimas stipreja.. dabar ji stovi jau ketvirta diena, jos pagrindo dydis yra 240 cm. o aukštis apie 155 cm. ir dar veikiausiai nėra visiškai įsigalėjus.. tačiau šiokias tokias anomalijas jau pastebėjau..

pvz. pirmą naktį miegant, patyriau tokį dalyką, kaip žiovavimas į vidų.. na, šiaip žiovavimas vyksta iš vidaus, ir labai nuoširdus dalykas jis yra, tačiau, pamėginkite įsivaizduoti kas yra žiovauti į vidų... na kaip aš banžiau sau aiškinti, tai yra energijos įsisavinimas..

taigi.. pirmą naktį išsimiegojau gana prastai, neramiai, negiliai ir trumpai, lyg bučiau miegojęs su drabužiais.. tačiau ir miego buvo tik 6 valandos, o dienai įsibegėjus miego trūkūmo visai nejutau..

antrą naktį miegojau jau gerai, tačiau vėl nutiko taip, kad miegojau tik apie 6 valandas ir nors iš prigimties esu miegalius ir megstu miegoti po 9 ar net 10 valandų, miego trūkumo nejutau.

šianakt vėl aplinkybės taip susiklostė kad miegojau tas pačias 6 valandas. o esu pilnas jėgų, entuziazmo ir geros nuotaikos.

visgi, pradėjau pastebėti, kad prieš užmiegant būna itin malonu gulėti, lyg kažką veiktum.. galvoje buna taip ramu, jokios mintis nepuola, o tu guli sau ir lyg užsiimtum mėgstama ir mylima veikla.. kiek skaičiau tai sako, kad būnant piramidėje protas susiderina Alpha theta bangų dažniu, kas atstoja ramybės būseną, tai galiu patvirtinti, kad kažką panašaus ir jaučiu.

Šį vakarą aš pamėginsiu daryti meditaciją piramidėje.. būtent, čakrų valymą..

ir pastebėsiu, kaip ir ar Piramidė darys įtaką..

taigi mielieji skaitytojai, iki sekančio, šilto ir malonaus pasiskaitymo :)
gerų Jums ateinančių metų.

Štai kas būna, kai pradedi miegoti piramidėje..

2006-12-28T01:38:00.000+02:00

Taip, taip atsitiko ir man..
dabar bus antra naktis, kai aš miegu, savo, su draugu sukonstruotoje piramidėje..

Man kilusi mintis sukurti savo tinklapį, ilgai buvo sukaustyta to, kad už jį reikės mokėti..
visgi, viena naktis piramidėje, taip paspartino įvykius, kad jau prieš užmiegant antrą kartą joje, aš jau turiu kampelį virtualioje erdvėje, kur galėsiu laisvai reikštis, bei skleisti tą šviesą, kurią dievas per mane kartais perleidžia, pateiksiu ją visiems, kas tik atsivers šį (viliuosi) šiltą virtualios erdvės lapelį..
Pasistengsiu pateikti informaciją, kiek įmanoma mažiau iškraipydamas, konvertuojant ją į žodžius (t.y. perleidžiant per protą)..

Tikiuosi, kad mano pateikiama informacija atves jus prie gilių asmeninių įžvalgų bei suvokimų.
taip pat tikiuosi, kad tai padės jums, taip pat kaip ir man, kelyje į dievą ir save.
bei tikiuos, kad susiburs ratas bendraminčių, kurie turės kuo pasidalinti ir pasidžiaugti.

su meile Klaipėdos Mistikas