Hmm..

Baigiasi dar viena vasara.. kelinta? man jau 27.. o ką aš galiu pasakyti? ar per šį laiką aš pažinau save? pažinau pasaulį? pažinau žmones? pažinau laimę? meile? ar jau žinau kur yra mano vieta šiame įsikūnijime? ar žinau kas man suteikia didžiausią džiaugsmą? ar žinau, ko noriu iš gyvenimo?
Gal džiaugtis reikėtų, jau vien tuo, kad užduodu šiuos klausimus.. tuomet, tuo galėjau džiaugtis jau prieš 5 vasaras..
Dabar, jei vien iškyla tokie klausimai, o atsakymo nei vieno nežinai, tai, būtų kiek liūdnoka..
Niekada ankščiau nemeginau atsakyti į juos, kodėl to nepadarius dabar..
1. ar pažinau save? buvau prisilietęs prie savo subtilesnių klodų, jutau save, kaip ne vien kūną. tačiau, kuo giliau į save žvelgiu, tuo sunkiau tampa apie tai kalbėti.. tas pažinimas, ne protu.. tai pažinimas, jausmuose. Išvada, pažinau tai, kas aš nesu, o kas esu pažinimui ribų nėra.
2. ar pažinau pasaulį? Juokauji? savo kieme pažinau medžius, savo mieste susipažinau su keliais parkais, savo šalyje su keliais miestais, savo planetoje - su keliomis šalimis, savo saulės sistemoje, praktiškai pažystu tik vieną planetą, savo galaktikoje, tik vieną saulės sistemą, savo visatoje, tik viena galaktika, o kas toliau net nežinau.. Išvada, jei stengsies pažinti protu, tai apsiribosi save - pažinti viską apie nieką, o jei pažinimą semsi iš dvasios, tai nežinosi nieko, bet - apie viską..
3. ar pažinau žmones? na, tuos žmones, kurie tėra proto vergai, tai pažįstu, nes pažįstu protą, o tuos, kurie gilinas į save, ir tampa tikrais žmonėmis, jų visiškai pažinti neįmanoma, nes tam pažinimui nėra ribų, o tokių žmonių teko sutikti.. išvada - pažinau protą, pažinau ego, ir galiu atpažinti gyvus žmones su jais tiesiog būti, ir džiaugtis akimirkomis, nustebti, užjausti, gėrėtis, ir mylėti juos..

Į kitus klausimus atsakysiu kitą dieną.. nes pažvelgiau į klausimą, ar pažinau laimę ir sustojau..
tam, kad apsisaugot, nuo kūrimo, čia ir sustoju. pagyvensiu su šiuo klausimu ir kai, kas nors išsireikš, parašysiu..

su meile,
Mistikas.