Tai nėra atpasakojimas iš atminties, ar iš kokių nors užrašų. Noriu įamžinti šią išmintį, nes ji man labai padėjo. Ji yra dalis mano esamo suvokimo ir pajautos. Iki Gerb. Nijolės seminarų, laikiau save sąmoningu, gana laisvu žmogumi, be abejo turėjau ir baimių ir asmeninių problemų, jų, beje ir dabar dar netrūksta. Visgi apsilankymas I pakopos seminare, davė daugiau naudos, nei maniau, kad galėtų. Mano, dvasinio pasaulio žinios, atrodė yra labai išvystytos, su tvirtais pamatais, ir jau iškeltais keliais aukštais patalpų su patogumais :), deje, kai uždavė atrodo paprastą klausimą, susidendantį iš žodžių, kuriuos vartojau nuo vaikystės, nei sau paaisškinti, nei garsiai išreikšti aiškaus suvokimo negalėjau..
Įsisavinimas šios išminties, t.y. kas yra asmenybė, siela ir dvasia, bei kaip jos siejasi, sustatė viską į aiškias vietas, ir užsipildė kyšojusios spragos manajame suvokime. Šia išminti aš ir pasidalinsiu su savo elektroniniu lapu bei užklydėliais į šią erdvę.
Įdomios gyvenimo temos, kodėl žmogus, atrodo turi viską (pasaulietiškomis akimis žvelgiant) gerą žmoną (vyrą), sveikus vaikus, puikią karjerą, daug materialaus turto, aukštą padėtį visuomenėje bet nesijaučia laimingas, o kenčia. Būna atvėjų, kai tokie žmonės net prieina ir prie savižudybės. Pakanka pažvelgti į Jungtines amerikos valstijas, viena turtingiausių šalių, bet jos žmonės vieni iš labiausiai linkusių savižudyben.
Tai be abejo didelio vidinio konflikto, skausmo padarinys.. o iš kur tas skausmas?
dažnai žmonės skiria savo gyvenimus tarnaudami pirmąjam - žemiausiąjam savo esybęs aspektui - asmenybei. Kiekvienas Tėvas ar mama, nori, kad jo/jos vaikas, gyventu gerbūvyje, todėl ypatingai stengiasi suteikti gerą išsimokslinimą, kad jis susirastų gerą darbą, turėtų pinigų ir vietą visuomenėje, visa tai, kaip ir, lytis, gimimo metai, kūnas, kūno ypatybės, bruožai, vardas, profesija yra žmogaus aspekto, vadinamo asmenybė, sudedamosios dalys. t.y. kiekvienas tėvas ir mama, pasamoningai, bando padaryti vaiko asmenybę laimingą, t.y. užtikrinti sotų ir patogų gyvenimą. Ego, tai prote susiformavęs varikliukas, ginti asmenybę, o taip pat ir kurti naujus iššūkius, kad, švelniai tariant, asmenybei nepabostų gyventi. Tad kad patenkinti ego, asmenybė gali siekti, gražesnės žmonos (gražesnio/turtingesnio vyro), didesnio namo, mašinos, daugiau įvairių daiktų, geresnio posto, daugiau garbės ir t.t. ir pan. žodžių užsiėmimų pakaktų visam gyvenimui ir net keliems, tačiau, asmenybė gyvuoja ne tiek jau ir ilgai, tik tol, kol būna gyvas būtent tas kūnas. Būtent tas vyras, ar moteris, tas vardas, pavardė, t.y tas įsikūnijimas. Tai trunka, na vidutiniškai 80 ar 90 metų.
Kai miršta kūnas, miršta ir asmenybė, tuomet ir dažnai tampa beprasmiai visi tie dalykai, kurių buvo siekiama visą gyvenimą.
Tai kame reikalas? kas iš to? tai griškime prie temos, kad gyvena sau žmogus turintis viską (asmenybės atžvilgiu) ir nesijaučia laimingas.. kas per procesai čia vyksta? Tai, žmogaus siela verkia, ir prabyla į žmogų per jo širdį, ir žmogus jaučiasi nelaimingas. Taip, tai kitas, žmogaus, sudėtingos esmės, aspektas, ką mes vadiname siela, o jos siekiai, norai ir troškimai, gali labai skirtis nuo asmenybės, todėl žmogus neįsiklausydamas į savo sielos troškimus, pasmerkia save nelaimingam gyvenimui, dažnai tik egzistavimui intelektualiame/ego lygyje numalšinęs visus jausmus, gyvenimo aistrą, gyvybiškumą, nes jei žmogus ilgai nepaiso tylios sielos bylos, per širdį, ji tyla ir nutyla, laukia naujo šanso, kitame gyvenime, o kartais, džiugesniais atvejais, susisiekia su dvasia, ir atsiunčia asmenybei kokį sukrėtimą, pvz. avariją, netektį, ar kt. ką aš pasakiau? Siela susisiekia su dvasia? taip. Žmogus sudėtinga esmė, ją sudaro trys dideli aspektai, tai, žemiausia, ir trumpiausiai gyvuojanti, ir kiekvieną gyvenima vis kita asmenybė, ilgaamžė siela, kuri gyvuoja daug įsikūnijmų, per kuriuos bresta, ir trečias mūsų aspektas, kuris jau yra amžinas ir nekintamas. Ta mūsų esybės dalis, per kurią mes visi esame viena, kuri nekinta, nepaisant to, ar mes miegame, sergame, verkiame ar džiaugiamės, tai mūsų dieviškasis pradas, kuris mus nuolat lydi, ir net gali mus vesti, jei tik mes tampame pakankamai samoningi, ir, ne, tarnaujame žemiausiąjam aspektui - asmenybei, bet klausomės savo sielos troškimų ir gyvename jų vedini.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą