dėl keleto priežasčių...
ne paslaptis, kad kuomet žmogus jaučiasi itin gerai, jis negalvoja apie dievą, apie gyvenimo prasmę, jis paprasčiausiai, mėgaujasi gyvenimu.. ar taip yra ir man? gal tiksliau, ar taip buvo ir man? galiu iš dalies tai pripažinti.. aš mėgavausi gyvenimu, tai žinoma yra gerai, bet dažnai tame mėgavimesi, mes pamirštame, aukštesnyjį save, mūsų kelias į save tampa nebetoks aktualus, kai mes keliaujame visur aplink.. Mūsų siekis į save užsimiršta, mes siekiame kažko esančio šalia..
Mūsų protas vėl mus apsuka ir mes vėl pradedame ieškoti užpildyti atsiveriančias tuštumas, kažkuo iš aplinkos, mums tai atrodo, lengviausias ir tiesiausias kelias.. bet eilinį kartą tenka įsitikinti, kad visas tas pildymas iš išorėje esančių dalykų, tera dar viena itin tikroviška iliuzija..
Žinoma tai nėra itin pozityvu ir nuotaikinga, bet tai atspindi vidinę mano dabartinę būseną, ir tikriausiai, norint išsaugoti kažkokius ego sluoksnius, geriau būtų šio straipsnio nepublikuoti, visgi esu nuomonės, kad vengimas tiesos, mūsų laimingais nepadarys.. bijojimas tiesos, ar jos iškraipymas tik sukels paildomu kančių. Patarimas visiems, kas tai skaito, tuo pačiu ir sau, oficialiai pareiškiant, noriu pasakyti:
Tiesa yra bekompromisė, ji yra viena ir nekintama, jos vengimas, bėgimas nuo jos ar išsisukinėjimas, bei savęs apgaudinėjimas, tik sukels papildomą šleifą kančių, kuris ankščiau ar vėliau pasieks jus, o taip pat ir mane.
Žinoma galima nuo jos bėgti, tai mes kiekvienas vienu ar kitu gyvenimo momentu darome, bet kiekvienas iš mūsų turėsime vieną kartą pažvelgti tiesai - sau į akis, į širdį. Kuo greičiau tai nutiks, tuo ilgiau mes galėsime būti ramūs ir laimingi.
Te, ši nuotrauka simbolizuoja - išsivadavimą iš akmeninės, slegiančios iliuzijos; kilimą, tvirtais, tačiau apsnigusiais, vos įžiūrimais, pageltusiais lapais, nusėtais laiptais, į šviesią, beribę erdvę.
Išdrįski ženkt pirmus žingsnius o toliau šviesa ves tave, ir tu išsisklaidysi joje..
