Paslaptis..

Ar yra pasaulyje paslaptis, kuri slepia savyje sekmės, pasisekimo ir džiaugsmo formules?
Jei pasaulyje yra 10 procentų žmonių, kurie yra laimingi, turtingi ir džiugiai nusiteikę, o likę neišlipa iš skurdo ir blogos nuotaikos nesėkmių ir nusivylimo tai gal yra kažkas, ką vieni žino o kiti ne..

Šią paslapį įminė visi žymiausi pasaulio žmonės, visi, vienu ar kitu būdu, ja pasinaudojo..
visi Avatarai, didieji mokytojai, skleidė žinias apie tą pasaulio paslaptį visiems norintiems ją sužinoti. O visi godūs valdininkai, jiems nuolat trukdė tai daryti.

Kas tai? Enšteinas, tai užrašė savo žymiojoje lygybėje, kurios čia parašyti negaliu, ne dėl to, kad nenoriu jos, jums atskleisti, bet todėl, kad neturiu techninių galimybių užrašyti tinkamais simboliais.. tačiau galiu teisinga lietuvių kalba užrašyti, skaitykite:
ee lygu em padauginta iš cė, pakelta kvadratu :)
tai lygybė, kuri atslkeidžia, kad viskas visoje visatoje yra energija. Viskas sudaryta iš energijos, kuri niekada nesibaigia, tik nuolat įgauna skirtingas formas.. ji amžina ir beribė.
Mūsų kūnai, taip pat yra sudaryti iš tos pačios visoje visatoje paplitusios energijos.. netikite? kiekvienas mokslininkas tai žino, paklauskite..
žvelgiant pro tikrai galingą mikroskopą, mes galime tai išvysti, tik dėje, ne kiekvienas, turi tokią galimybe, tuomet reiktų pasitikėti tais, kurie tai matė, visgi, Enšteinas, pats to nematė, bet numatė, kaip ir visi buvę prieš jį tikrieji, didieji dvasiniai mokytojai ir kai kurie filosofai..
taigi, kame ta paslaptis..
paslaptis tame, kad mes savo mintimis ir emocijomis skleidžiame kuriančią energiją, kuri nuolat kuria ne tik mūsų kūnus, bet ir visą mus supančią aplinką..
kitaip tariant egzistuoja vienas, dėsnis, apie kurį, mokykloje mūsų nemoko, tai pritraukimo dėsnis.. panašus traukia panašų..
tai ką mes mąstome, tai, mes ir esame, tai, mes ir turime..
tai vibracijos, kurios sklinda nuo mūsų pastoviai mums mąstant ar būnant vienoje ar kitoje savijautoje, kurios rezonuoja su panašiomis vibracijomis erdvėje ir ateina į mūsų pasaulį..
Jei tai baimės dėl ko nors, tai, jos ir pritraukia tai, ko bijote. Jei tai, džiugesys ar meilė ir dėkingumas dėl ko nors, tai, taip pat turi tokį pat poveikį..
sakot, gyvenimas dažnai toks, kad priverčia blogai jaustis.. apsidairykit, ar neturite dėl ko būti dėkingi? visa, kas jus supa, yra Jūsų pritraukta.. ar tai gera, ar tai nemalonu, tai, apie ką mastote, ateina pas jus..
norite pasisekimo? paklauskite savęs ko būtent norite.. atsakykite, ir pradėkite tai priiminėti, jūs verti visko, apie ką tik galite pagalvoti.. Visata kalba su mumis nuolat, būkime šiek tiek pastabesni..
Gal jūsų noras neateis pas jus per savaite, bet tam, kad materializuotus tai, ko norite, gali tekti įdėti ir savų pastangų.. jūsų pastangos tai: jaustis gerai. Jei jūs jaučiatės blogai, tai jūs atsakote visatai, kad jūs nebenorite to, tad nenuleiskite noro, jausmo, kad visa tai, jau, yra jūsų.. ir ankčiau, ar vėliau, tai, jus pasieks.. tačiau apriboti visatos taip pat nereikėtų, t.y. nustatyti laiko termino, Visata daug išradingesnė nei jūs galite įsivaizduoti, paprasčiausiai, nepertraukiamai, to geiskite ir būkite išskėtę rankas tai priimti, t.y. džiaukitės, būkite dėkingi, tuo, ką jau turite, jauskitės gerai, ir tai bus, sakymas visatai, kad tai ko jūs prašote, tai ir turite omeny, tuomet, jūsų vibracijos, derės su, jums norinčios tai suteikti, visatos.
Kiekvienas iš mūsų gimė tuo laiku, kaip ir turėjo gimti, kiekvienam yra vietos ir kiekvienam yra tai, kas padarys jį laimingą ir turtingą. Leiskite jūsų širdies troškimams jus vesti..

gal kyla klausimų? klauskite, aš su džiaugsmu, atsakysiu..

Štai, filmuke užfiksuotas įdomus reiškinys..



http://rapidshare.com/files/12446990/resonance_square.wmv



o šioje nuotraukoje, dar įdomesnis.. :)

Satjam Shivam Sundram..

Didis Mistikas, Mokytojas - Osho, kalba apie Mistikų patiriamą pasaulį.. ir atsako į kitus užduotus klausimus, iš nušvitusios sąmonės perspektyvos, 1980-ieji metai..
Viena dalis iš 36 dalių ciklo..

anglų kalba.

http://rapidshare.com/files/12163859/Satyam_Shivam_Sundram__01__87min.mp3

gero klausymo..

Sapnas? tikrovė?

Po ilgų tirinėjimų, ieškojimų ir eksperimentavimų galiu glaustai ir koncentruotai pakomentuoti tema - gyvenimas - sapnas; sapnas - taip pat ne gyvenimas.. :)
Tai yra, kaip dažnai mes visi patiriame, kad pvz. sapne bėgame ir negalime pabėgti... ar gyvenime, atrodo viskas sprūsta iš rankų.. tai yra viena ir tas pats... viskas ko mums reikia, tai didinti sąmoningumą..
kas pasikeis?
patikėkite pasikeis.. pasikeis sapnai miego metu, pasikeis ir sapnai būnant atsimerkus..
kai mes pradėsime aktyviai stebėti save, mes pabusime.. pabusime čia ir pabusime sapne..
sapne mūsų galimybės padidės, taip pat ir gyvenime mes jausime aplinką, ir žinosime padėtį kiekvienu duotuoju momentu..
kaip suprasti didinti sąmoningumą?
tai išsireiškimas pakeičiantis savęs, ir aplinkos, stebėjimą. tai prilygsta grįžimui į vaikystę, kai viską regi naujai, nors tai ir kasdienis ėjimas į darbą..
tai yra nepalikimas visko, spręsti protui, kuris kaip mat viską suskirstys į jau žinoma, ir nebeįdomų. aplinka nuolat kinta, tik mes atidavę vadžias savo protams, leidžiamės jo apgaunami, kad viskas tas pats..
išmokti save stebėti galima medituojant..
o po to reikia prisiversti likti toje būsenoje.. net kai kalbi su žmonėmis, kai važiuoji automobiliu, dirbi rutininį darbą, ar valgai..
tuomet pradės matytis tikrovė kiek kitaip, labiau įvairesnė, dinamiškesnė..
diena mes gyvename fiziniuose kūnuose, naktimis fizinis kūnas ilsisi, mes sapnuojame.. o ką sapnuojame? tą patį, ką ir dienos metu.. taigi, ten, taip pat galima atsibusti..
ir tapti sąmoningu, tuomet, tokių momentų kaip, bėgate ir negalite pajudėti, nebeliks.. jūs laisvai galėsite skristi.. ten mes egzistuojame be fizinio kūno, ten nėra traukos dėsnio, ten visas pasaulis kuriamas mintimis ir intensijomis..
ir nebeliks tokio supratimo, kad puse gyvenimo pramiegame.. mes gyvensime visą gyvenimą, kai dabar iš tikro visą laiką snaudžiame, nakti užsimerkę, diena atmerktomis akimis..
mes būsime sąmoningi visą laiką!!
kaip tai pasiekti? reikia nuolat save stebėti ir dienos metu vis klausti ar aš sapnuoju? ir su tuo klausimu tapti sąmoningu apie save, ne kaip kūną ar protą, bet kaip amžinąja esybe.. pamėginti pakilti į orą, patikrinti ar traukos dėsnis veikia.. jei veikia, tuomet stebėti viską plačiau atmerktomis akimis, o jei neveikia tai skristi..
bet svarbiausia tai, nuolatos gyventi!!!

ar tik tu nesapnuoji?

Gili įžvalga

Pamėginkite įžvelgti.. mes esame siela (lokalizavusi sąmonė), mūsų protas, tai mūsų sąmonės tęsinys (padarinys) mūsų kūnas, tai mūsų proto tęsinys (padarinys)..
Kairys smegenų pusrutulis valdo dešinę kūno pusę, dešinys - kairę..
Kūnas ir protas neatskiriamai viena.. netgi, visą visumą, galima būtų pavadinti Kūnas-protas..
gal kas galite pasakyti pirmą teiginį.. t.y. kieno padarinys yra lokalizavusi sąmonė (siela)?
iš vis ka apie tai manot?

su meile Mistikas :)

Penas sielai..

Turtingas ne tas, kuris daug turi bet tas, kuriam mažai reikia..

Tiksliai nežinau kas tą frazę pasakė, bet dabar ji jau pasaulio bendruomenės nuosavybė. Joje slypi labai daug, bet žinoma, ne kiekvienas gali tai išvysti ar suvokti..

Man ji asocijuojasi su:
Žmogus, kuris yra materialiai turtingas, dažniausia visą savo dėmesį koncentruoja į materialius dalykus, jis daug laiko skiria valdyti, išlaikyti, prižiūrėti savo turtui. Toks žmogus užima visą savo dėmesį ir sąmonę, materialiems dalykams, jis įtikina save tuo, kad tai yra viskas, kas yra. Antraip nebūtų tikslinga tam atiduoti visą savo laiką. Jis ima tapatinti save su savo turtais, daiktais ir kitomis materialiomis gėrybėmis, jis įžvelgia pasaulyje grėsmę, kuri nori atimti jo turtą, dėl to jo nuolatinis svečias yra nerimas ir įvairios baimės... galiausia tas žmogus, kuris suabsoliutina materiją, tiki, kad laimė slypi joje, ir galvoja, kad jau tuoj, kai įsigis šį daiktą, ar aną daiktą jau bus laimingas, bet tai padarius, jis netampa laimingas, tuomet tikėjimas neprapuola, jis toliau tiki, kad gal, didesnis namas ar dar kas nors visgi padarys jį laimingą.. bet tai trunka be galo.. jis neturi laiko megautis savo materialiomis gėrybėmis, nes jam vis kažko trūksta..
o tas, kuriam mažai reikia, jis yra laisvas.. jis laimingas turėdamas tiek kiek turi, jis mėgaujasi tuo čia ir dabar. jis negyvena baimėje, kad gali prarasti kažką, nes nieko neturi, jo laimė remiasi ne į materialius dalykus, bet eina iš vidaus.. jis skleidžia laimę, ir net susitikus turtuoliui su tokiu žmogumi, turtuolis pasijustų vargšas, nes jis viduje neturi nieko.. visas jo turtas, tai iliuzija, kuriai sugaištas visas gyvenimas... sugadinta sveikata, įgauta įvairiausių prisirišimų ir pamiršta kas yra vaikiškas spontaniškumas, džiaugsmas ir atsipalaidavimas..

gal jums kyla kitokios mintys?
pasidalinkite jomis..

Kita pusė dovanos..

Tai antra dalis teksto, pirma yra prieš šį spausdintoje žinutėje, tad pradėkite skaityti nuo patalpinots ankščiau..

Paleidimas pasak Deepak Chopra
pagal Mistiką
(tęsinys)

Paleidimas fiziškai, tai streso atlaisvinimas. Esant stresui mūsų kūnai įsitempia ir susitraukia, hormonų pusiausvyra, tampa hiper budri ir funkcionuoja ant kritinės ribos. Stresas tai vyksmas, dėl to, nuimti stresą taip pat turi būti atliekami veiksmai.
Pradžiai, stresui palengvinti geriausiai tinka relaksacija, įkvėpk lygius, gilius įkvėpimus, o iškvepiant leisk orui laisvai išeiti, tavo kūnui, laikyti stresą nepatinka, jis iš esmės tai daro, tik dėl ego ir proto skatinimo. Esant labai dideliam stresui, savyje išeik iš situacijos, užtikrindamas save, kad netrukus vėl su ja susidursi, duok sau leidimą daryti tai, ką turi daryti savo paties labui.
Kai atsidursi situacijoje, kurioje išgyveni didelę nelaimę, praradimą, nuoskaudą, ar kokią kitą neigiamą emociją, panaudok sekančią formulę:
Tai tik patirtis, aš čia žemėje, tam, kad patirti patirtis, niekas nėra blogai, mano baimės gali virsti tiesa, bet pasekmės manęs nesunaikins, tai, net gali būti gerai. Čia yra kažkas dėl manęs, jei tik aš būsiu pakankamai sąmoningas tai atrasti. Aš esu mylimas, todėl aš esu saugus.
Tai nauji įtikėjimai, kurie jei nuoširdžiai praktikuojami, sukelia dvasinę pagalbą tavyje. Situacijos, kuriose tavo ego ypatingai priešinasi, kaip tik yra tos, kurioms turi būti atsiduota. Dėl to, kad viskas, kas išmontuoja, tavo apribojančias mentalines konstrukcijas, yra naudinga.
Pasąmonėje yra dėsnis, kad viskas ko tu vengi, grįš. Kuo daugiau tu to vengi, tuo stipresnis bus susidūrimas. Atsisakymas sutikti su šiuo faktu pridaro daug nereikalingu kančių.
Vietoj to, kad vengt tam tikrų emocijų, geriausias būdas joms išskaidrinti, tai išgyventi jas pilnai. Priimti ir žiūrėti kiaurai pro savo pasipriešinimą. Skausmingos emocijos grįžta, nes jos yra dalis tavęs, tu jas sukūrei, prieš pradedamas stumti jas tolyn nuo savęs. Kiekvienos emocijos priežastis yra viduje, tai reiškia, kad tik vidinis darbas gali jas išgydyti.
Kuomet jauties užvaldytas neigiamos emocijos, pradžiai pabandyk paleisti ją fiziškai. Daugeliu atveju gilus atsidusimas, duoda palengvėjimą.
Tuomet panaudok sekančias formuluotes, pakeisti emocijas, joms kylant:
Vietoj to, kad sakytum sau, kad ši emocija yra bloga, paklausk, ką ji tau sako, kiekviena emocija egzistuoja tam, kad padėti tau, vietoj, to, kad stumi tą emociją tolyn, apžiūrėk ją iš arčiau. Labai dažnai tu pamatysi, kad emocijos yra sluoksniuotos, pyktis maskuoja baimę, baimė maskuoja nuoskaudas, prasiskverbti į emociją reiškia nusigauti per jos sluoksnius iki šaknies. Nusigavęs iki emocijos šaknies atsipalaiduok nuo jos. Paklausk savęs ar nori gyventi laikantis šios emocijos kurdamas asmeninę tikrovės versiją, ar atsiduodi dvasios vedimui ir tam, kad geri dalykai gali nutikt bet kurią akimirką.
Jei atpažįsti, kad tam tikros situacijos visada sukelia tas pačias reakcijas, paklausk ko turi pasimokyti, kad pakeisti esamas reakcijas. Emocijos ateina ir išeina, suprask, kad kiekviena turi ritmą ir leisk sau būti tame ritme, geriausias būdas nepaskęsti yra šliuožti banga. Tai yra paleisti vieną emociją, kad ateitų kita, ir t.t. ir pan. Neprisirišti prie praeities ir ateities. Ir gyventi esama momentą pilnai, t.y. neprisidaryti asmeninių tikrovės versijų – nusistatymų, negyventi pyktyje ar baimėje, nuoskaudoje.
Kai tu pradėsi įvaldyti paleidimo meną, tavo tikrovė pasikeis. Ji,tiesiog, neturės kitos išeities, paleidimo procese, tu prarasi (atsilaisvinsi nuo) daug dalykų iš praeities, bet tu atrasi save. Tai bus pastovus „aš“ įsišaknijęs sąmoningume ir kūryboje, kai tik užvaldysi tai, tu užvaldysi pasaulį.

Aukso vertės dovana..

Šiomis dienomis, mane lyg apvaizda apsėdo :)
aš dirbu net pamiršdamas pavalgyti ir kas svarbiausia, kuo daugiau dirbu, tuo geriau jaučiuos..
gal dėl to, kad tai, ką darau yra gerai.. :)
kaip biblijoje: dievas sukurė šviesą ir pamanė, kad tai gerai... :) aš nesu biblijos šalininkas, bet kas yra gėris žinau..
taigi..

dabar įdedu pirmą dalį paskaitos, kuri yra aukso vertės, žinoma ji verta tiek, kiek giliai tu sugebi ją suvokti.. turiu pripažinti, kad originalą, klausiau apie 10 kartų kol pamaniau, kad jau viską supratau ir nutariau išversti, o kai pradėjau versti, supratau, kad buvau dar visai nedaug įsigilinęs..
Štai link'as kuriuo galite parsisiųsti mano įskaitytą, beje ne profesionaliai įrašytą, bet pilną šios gyvenimo pamokos įrašą. dydis 10mb.

http://rapidshare.com/files/10868420/paleidimas-online.mp3.html

bet, jei jums triukšmas ar mano ne diktoriškas balsas trukdo įsigilinti į tai, tai štai pirmoji pusė šios gyvenimo pamokos:

Paleidimas
(pasak Deepak Chopra)
(pagal Mistiką)

Žodis atsidavimas, praktiškai reiškia tą patį, ką sekančiame kontekste reikš žodis paleidimas. Tai yra, kai tu nebesistengi laikytis įsikabinęs prie savo, asmeninės tikrovės versijos, tai atveri galimybę, naujoms realybės versijoms atsirasti. Paleidimas yra procesas, tu turi žinoti, kada juo naudotis, ką paleisti ir kaip tai daryti.
Tavo ego, kaip įmanydamas mėgins tave sulaikyti nuo to, nes jis mano, kad jis turi laikytis, tam, kad išgyventum. Tavo tikrasis sąjungininkas yra dvasia, nes ji mato tikrovę, kaip visumą, ir neturi būtinybės, kurti tikrovės versijų, remiantis apribojimais.
Atsiduoti dvasios vedimui, ir yra sekančių pratimų tikslas. Šiam tikslui pasiekti, turi būti žengti tam tikri žingsniai. Sąmoningumas turi pradėti keisti reakcijas; reakcija yra nesąmoninga, t.y. automatinė, ji yra nusistatymų, baimių ir tikėjimosi pasekmė. Geriausia pradžia pradėti keisti reakcijas į sąmoningumą, tai yra, identifikuoti kylančias emocijas, ir tik tada reaguoti atitinkamai. Dažniausiai geriausias reagavimas tai atsipalaiduoti, arba kitaip tariant paleisti nemalonią emociją, toks reagavimas pradeda keisti įsitempimą ir susitraukimą, t.y. streso patyrimą. Žinok, kad reakcijos, apriboja pasirinkimo laisvę, o sąmoningumas, suteikia neribotas pasirinkimo galimybes.
Kiekvieną kartą, kai tu esi gundomas elgtis įprastai, paklausk savęs ar tu nori būti praeities kaliniu ar ateities pionieriumi. Stirpūs signalai, dirgikliai, impulsai tau nurodys, kuomet paleidimas taikytinas, žinojimas kada paleisti, pasidaro aiškus, kai tik įgyjamas sąmoningumas arba savęs stebėjimas lyg iš šalies, kuomet tu atskiri stebėtoją nuo dalyvio.
Kritiniai momentai paleisti būna tuomet, kuomet tu jauti (t.y. stebimas objektas) stipriausia raginamą to nedaryti.
Mes laikomės įsikibę stipriausiai, kuomet mūsų baimės, pyktis, puikybė ir nepasitikėjimas mus valdo. Tačiau šios jėgos, neturi jokios dvasinės galios. Tais momentais, kai tu esi labiausiai išsigandęs, supykęs, užsispyręs ar niekuo nepasitikintis, tai tavo didysis ego verčia tave taip reaguoti, apakindamas nuo kitų galimybių.
Tuomet tu jauti, jog nebegali su tuo taikstytis (situacija), jautiesi lyg dėžėje, jauti jog kitaip nei, tik taip jausdamasis, neišgyvensi, šie jausmai, priverčia mus įeiti į sustabarėjusią, nelanksčią, sutrauktą pasipriešinimo būseną, apribojančią mus nuo tikrovės, kad geri dalykai gali pasirodyti bet kurią akimirką.
Dvasia turi geras išeitis bet kuriai situacijai, jei tu tik sugebi jai atsiduoti. Esminis žodis lemiantis prisirišimą, yra „visada“, kai tik tavo protas tau pasako kad kažkas nutinka „visada“, tu jau klaidingo tikėjimosi gniaužtuose. „visada“, niekada, nėra tiesa. Kiekvieną akimirką, tu turi galimybę išsilaisvinti, bet kas tave laiko prispaudęs, tai tavo nesąmoningų, automatinių reakcijų, šleifas sekantis iš praeities. Jei teisingas momentas paleisti, yra kai tu (stebimas objektas) esi stipriausiai raginamas to nedaryti, tai atsirišti reikia būtent nuo to, prie ko esi labiausiai prisirišęs. Baimė, pyktis, užsispyrimas ir nepasitikėjimas, tau vaizduojasi lyg tavo išgelbėtojai. Dėl to tu jomis naudojiesi kad išspręstum esama ar besusidarančią situaciją, tačiau iš tiesų tu tik įeini į sustabarėjusią pasipriešinimo būseną. Ar paprasčiau tariant, pasiduodi valdomas tų emocijų ir patiri tuos nemalonius jausmus.
Yra gerai pakeisti savo nusistatymus iš tokių kaip, kad sakai sau, kad viskas turi vykti taip, kaip aš noriu, pasakyk, aš daug ko nežinau tačiau priimu rezultatą, kurio dar šiuo metu nematau. Vietoj sakymo, kad negaliu to pakęsti, pasakyk, aš išvėriau panašius dalykus ir ankščiau.
Taikytina bendra formulė yra tokia, kad, kiekvieną kartą kai tu sureaguoji, kad X turi būti taip ar kitaip, pasitelk į pagalbą sąmoningumą ir pasakyk, kad X neturi būti niekaip kitaip, išskyrus taip, kaip yra.
Kadangi, paleidimas yra giliai asmeninis pasirinkimas, tu pats turėsi būti sau mokytoju t.y. stengtis nuolat save stebėti. Tu gali pajusti daug didesni fizini palengvėjimą, nei aš, vis gi pasiekti, teisinga asmeninį balansą, jau yra labai svarbu. Nes tai reikš jog nepasiduosi neigiamų emocijų sukeliamiems jausmams ir galėsi ramiai sureaguoti į supančius įvykius. Tai lyg šliuožti banga ir neskęsti.