dėl keleto priežasčių...
ne paslaptis, kad kuomet žmogus jaučiasi itin gerai, jis negalvoja apie dievą, apie gyvenimo prasmę, jis paprasčiausiai, mėgaujasi gyvenimu.. ar taip yra ir man? gal tiksliau, ar taip buvo ir man? galiu iš dalies tai pripažinti.. aš mėgavausi gyvenimu, tai žinoma yra gerai, bet dažnai tame mėgavimesi, mes pamirštame, aukštesnyjį save, mūsų kelias į save tampa nebetoks aktualus, kai mes keliaujame visur aplink.. Mūsų siekis į save užsimiršta, mes siekiame kažko esančio šalia..
Mūsų protas vėl mus apsuka ir mes vėl pradedame ieškoti užpildyti atsiveriančias tuštumas, kažkuo iš aplinkos, mums tai atrodo, lengviausias ir tiesiausias kelias.. bet eilinį kartą tenka įsitikinti, kad visas tas pildymas iš išorėje esančių dalykų, tera dar viena itin tikroviška iliuzija..
Žinoma tai nėra itin pozityvu ir nuotaikinga, bet tai atspindi vidinę mano dabartinę būseną, ir tikriausiai, norint išsaugoti kažkokius ego sluoksnius, geriau būtų šio straipsnio nepublikuoti, visgi esu nuomonės, kad vengimas tiesos, mūsų laimingais nepadarys.. bijojimas tiesos, ar jos iškraipymas tik sukels paildomu kančių. Patarimas visiems, kas tai skaito, tuo pačiu ir sau, oficialiai pareiškiant, noriu pasakyti:
Tiesa yra bekompromisė, ji yra viena ir nekintama, jos vengimas, bėgimas nuo jos ar išsisukinėjimas, bei savęs apgaudinėjimas, tik sukels papildomą šleifą kančių, kuris ankščiau ar vėliau pasieks jus, o taip pat ir mane.
Žinoma galima nuo jos bėgti, tai mes kiekvienas vienu ar kitu gyvenimo momentu darome, bet kiekvienas iš mūsų turėsime vieną kartą pažvelgti tiesai - sau į akis, į širdį. Kuo greičiau tai nutiks, tuo ilgiau mes galėsime būti ramūs ir laimingi.
Te, ši nuotrauka simbolizuoja - išsivadavimą iš akmeninės, slegiančios iliuzijos; kilimą, tvirtais, tačiau apsnigusiais, vos įžiūrimais, pageltusiais lapais, nusėtais laiptais, į šviesią, beribę erdvę.
Išdrįski ženkt pirmus žingsnius o toliau šviesa ves tave, ir tu išsisklaidysi joje..
3 komentarai:
Na jei ispazintis, tai ispazintis..rodos, kad be manes niekas komentaru ir neraso..o as atsiverturisi siandien savo laiskus, pastebejau, kad tau nebeina rasyt..gaila..lb gaila..o as tavim labai tikejau ir tikiu..iki siol turiu islaikytus dauguma tavo laisku, kurie atspaudinti ir kartais vakarais paskaitomi. daznai apie tave pagalvodavau..ir galu gale po kiek laiko isdrisau parasyt..o visai neseniai dar sutikau vaikina, kuris bent jau labai panasus i tave(nors temaciau tave is nuotraukos)..gal del to ir jis traukia mane, nes esu pasiilgus taves..ir noreciau jame rast tave, nors kazin ar imanoma..
tai vat..tikiuosi kanors supratai is tos mano rasliavos..man labai gaila, kad viskas taip gaunasi.gal del to ir as pati kalta.
visada prisiminsiu, kaip mane kazkada pavadinai stebuklingo misko gelele..
gerai..
tokia ta atvirumo valandele.
"Netycia" uzejau si bloga. Gal jau zinai kad netycia nebuna gal nezinai tiek to taip turejo atsitikt. Siulau desimistikuot, kam tiek daug situ "mes"? Buk "as" - pakeisi save-pasikeis ir pasaulis.Kas dar ? A! Pasaulis nei juodas nei baltas - tai tik tavo poziuris, tavo nuomone kad jis toks - tu pats ji taip spalvoji. Atsipalaiduok, pasileisk save, baik su savo protu viska skirstyt ir spalvot - tai pavojinga saviapgaule. Nori valgyti-valgyk, nori miego - miegok ! Sirdi tai turi - leiskis vedamas jos. Sekmes.Zmogus is Debreceno.
Rašyti komentarą