Galbūt ir kvaila būtų mėginti įvardinti, kas skiria mus nuo nušvitimo, nes pasak daugelio mokytojų ta kelią, vienas žmogus gali nueiti per 25 metus, kitą tik mirtis iš kančios išvaduoja o vienas, per vienintelę kertinę akimirką, išsivaduoja iš kančios ir tampa dievu čia ir dabar..
kas tai lemia? įsitikinimai? stereotipai? nusistatymai? baimės? blokai? nuoskaudos? karma?
na, visiems aukščiau išvardintiems variantams galima pritarti.. bet vis gi.. visus juos jungia vienas žodis - materija.
Visi žinome, kad mes nesame mūsų kūnas, bet taip sunku būna nesitapatinti su savo ligomis, senėjimu, kažkokiais stereotipų neatitikimais.. arba atvirkščiai - gera sveikata, jaunyste, ir išskirtiniu grožiu..
Visi žinome, kad ir kiti, nėra jų kūnai, bet taip sunku, priimti ką nors, kas kertasi su mūsų įsitikinimais, stereotipais ir provokuoja baimes, pyktį ar nuoskaudas..
Visi žinome, kad esminiame lygyje esame sujungti ir viena su visa aplinka, bet taip sunku būna, neskirstyti, kas yra geresnis, gražesnis, protingesnis ar žemesnis..
Ar tikrai sunku? ar sunku tik tuomet, kai į viską žiūri per ego prizmę..
Gal ir sunku yra nežiūrėti per ego prizmę, bet žiūrint per ego prizmę, neskirstyti - yra neįmanoma! Dėl to daugelis, ieškotojų, mokiniu šį kelią eina metų metais, ir retas tenueina jį iki kol dar yra kūne, t.y. kol susietas su materija. Bet tai tik dėl to, kad kiekvieną akimirką jie vis pasiduoda savo proto apgaulei, tikrasis šio kelio ilgis, nei daug nei mažai - viena akimirka.
Vienintelis dalykas, kas mus skiria nuo išsilaisvinimo, tai suvokimas, kad materija tėra iliuzija..
Ir mes visi manome tai suprantą, tik skirtumas, kaip giliai ir kaip iš tikro, mes tai suprantame..
Jei gali priimti kiekvieną akimirką, su visais jos teikiamais iliuziniais malonumais ir nemalonumais - pilnai, jei priimi viską - juoda ir baltą ir suvoki, kad dualizmas tik materijos ypatybė, o tiesa - esmė, yra vientisa, pastovi ir neskirstoma, tu žiūri į tą pusę.
Tiesa, nei juoda, nei balta, nei maloni, nei nemaloni ji, visad skaidri ir nesibaigianti trykštanti versmė - besalyginės meilės šaltinis, kuris eina ir per tave, ir tik tavo proto ir ego dėka tampa gera, bloga, juoda ar raudona...
Kiekvieną akimirką jauskite tą šaltinį o ne tą iliuziją, kurią sukuriate savo protuose.
Jauskite tą meilę, kuri į jus įeina, ir visko moko, o ne tą nuoskaudą, baimę ar pyktį, kuriuos sukuriate perleidę per savo proto -ego - įsitikinimus, stereotipus ar nusistatymus. Tai žingsnis į laimę!
Su meile,
Mistikas
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
2 komentarai:
gaila, kad sita svetaine nebeatsinaujina...as jusu pasiilgau..
Na, berods, visi straipsniai palydejo mane ten, kur esu dabar, o paskutinis straipsnis vadinasi "Žingsnis į laimę".. shiuo metu vyksta apdorojimas naujos pakopos potyrių, suvokimų ir kai tik, viskas nurims ir taps aišku bei išreiškiama žodžiais, būtinai tuo pasidalinsiu, viską užrašydamas.
o kolkas, te, meilė Jums rodo kelią.. :)
Su meile Mistikas
Rašyti komentarą