Penas sielai..

Turtingas ne tas, kuris daug turi bet tas, kuriam mažai reikia..

Tiksliai nežinau kas tą frazę pasakė, bet dabar ji jau pasaulio bendruomenės nuosavybė. Joje slypi labai daug, bet žinoma, ne kiekvienas gali tai išvysti ar suvokti..

Man ji asocijuojasi su:
Žmogus, kuris yra materialiai turtingas, dažniausia visą savo dėmesį koncentruoja į materialius dalykus, jis daug laiko skiria valdyti, išlaikyti, prižiūrėti savo turtui. Toks žmogus užima visą savo dėmesį ir sąmonę, materialiems dalykams, jis įtikina save tuo, kad tai yra viskas, kas yra. Antraip nebūtų tikslinga tam atiduoti visą savo laiką. Jis ima tapatinti save su savo turtais, daiktais ir kitomis materialiomis gėrybėmis, jis įžvelgia pasaulyje grėsmę, kuri nori atimti jo turtą, dėl to jo nuolatinis svečias yra nerimas ir įvairios baimės... galiausia tas žmogus, kuris suabsoliutina materiją, tiki, kad laimė slypi joje, ir galvoja, kad jau tuoj, kai įsigis šį daiktą, ar aną daiktą jau bus laimingas, bet tai padarius, jis netampa laimingas, tuomet tikėjimas neprapuola, jis toliau tiki, kad gal, didesnis namas ar dar kas nors visgi padarys jį laimingą.. bet tai trunka be galo.. jis neturi laiko megautis savo materialiomis gėrybėmis, nes jam vis kažko trūksta..
o tas, kuriam mažai reikia, jis yra laisvas.. jis laimingas turėdamas tiek kiek turi, jis mėgaujasi tuo čia ir dabar. jis negyvena baimėje, kad gali prarasti kažką, nes nieko neturi, jo laimė remiasi ne į materialius dalykus, bet eina iš vidaus.. jis skleidžia laimę, ir net susitikus turtuoliui su tokiu žmogumi, turtuolis pasijustų vargšas, nes jis viduje neturi nieko.. visas jo turtas, tai iliuzija, kuriai sugaištas visas gyvenimas... sugadinta sveikata, įgauta įvairiausių prisirišimų ir pamiršta kas yra vaikiškas spontaniškumas, džiaugsmas ir atsipalaidavimas..

gal jums kyla kitokios mintys?
pasidalinkite jomis..