Šiomis dienomis, mane lyg apvaizda apsėdo :)
aš dirbu net pamiršdamas pavalgyti ir kas svarbiausia, kuo daugiau dirbu, tuo geriau jaučiuos..
gal dėl to, kad tai, ką darau yra gerai.. :)
kaip biblijoje: dievas sukurė šviesą ir pamanė, kad tai gerai... :) aš nesu biblijos šalininkas, bet kas yra gėris žinau..
taigi..
dabar įdedu pirmą dalį paskaitos, kuri yra aukso vertės, žinoma ji verta tiek, kiek giliai tu sugebi ją suvokti.. turiu pripažinti, kad originalą, klausiau apie 10 kartų kol pamaniau, kad jau viską supratau ir nutariau išversti, o kai pradėjau versti, supratau, kad buvau dar visai nedaug įsigilinęs..
Štai link'as kuriuo galite parsisiųsti mano įskaitytą, beje ne profesionaliai įrašytą, bet pilną šios gyvenimo pamokos įrašą. dydis 10mb.
bet, jei jums triukšmas ar mano ne diktoriškas balsas trukdo įsigilinti į tai, tai štai pirmoji pusė šios gyvenimo pamokos:
Paleidimas
(pasak Deepak Chopra)
(pagal Mistiką)
Žodis atsidavimas, praktiškai reiškia tą patį, ką sekančiame kontekste reikš žodis paleidimas. Tai yra, kai tu nebesistengi laikytis įsikabinęs prie savo, asmeninės tikrovės versijos, tai atveri galimybę, naujoms realybės versijoms atsirasti. Paleidimas yra procesas, tu turi žinoti, kada juo naudotis, ką paleisti ir kaip tai daryti.
Tavo ego, kaip įmanydamas mėgins tave sulaikyti nuo to, nes jis mano, kad jis turi laikytis, tam, kad išgyventum. Tavo tikrasis sąjungininkas yra dvasia, nes ji mato tikrovę, kaip visumą, ir neturi būtinybės, kurti tikrovės versijų, remiantis apribojimais.
Atsiduoti dvasios vedimui, ir yra sekančių pratimų tikslas. Šiam tikslui pasiekti, turi būti žengti tam tikri žingsniai. Sąmoningumas turi pradėti keisti reakcijas; reakcija yra nesąmoninga, t.y. automatinė, ji yra nusistatymų, baimių ir tikėjimosi pasekmė. Geriausia pradžia pradėti keisti reakcijas į sąmoningumą, tai yra, identifikuoti kylančias emocijas, ir tik tada reaguoti atitinkamai. Dažniausiai geriausias reagavimas tai atsipalaiduoti, arba kitaip tariant paleisti nemalonią emociją, toks reagavimas pradeda keisti įsitempimą ir susitraukimą, t.y. streso patyrimą. Žinok, kad reakcijos, apriboja pasirinkimo laisvę, o sąmoningumas, suteikia neribotas pasirinkimo galimybes.
Kiekvieną kartą, kai tu esi gundomas elgtis įprastai, paklausk savęs ar tu nori būti praeities kaliniu ar ateities pionieriumi. Stirpūs signalai, dirgikliai, impulsai tau nurodys, kuomet paleidimas taikytinas, žinojimas kada paleisti, pasidaro aiškus, kai tik įgyjamas sąmoningumas arba savęs stebėjimas lyg iš šalies, kuomet tu atskiri stebėtoją nuo dalyvio.
Kritiniai momentai paleisti būna tuomet, kuomet tu jauti (t.y. stebimas objektas) stipriausia raginamą to nedaryti.
Mes laikomės įsikibę stipriausiai, kuomet mūsų baimės, pyktis, puikybė ir nepasitikėjimas mus valdo. Tačiau šios jėgos, neturi jokios dvasinės galios. Tais momentais, kai tu esi labiausiai išsigandęs, supykęs, užsispyręs ar niekuo nepasitikintis, tai tavo didysis ego verčia tave taip reaguoti, apakindamas nuo kitų galimybių.
Tuomet tu jauti, jog nebegali su tuo taikstytis (situacija), jautiesi lyg dėžėje, jauti jog kitaip nei, tik taip jausdamasis, neišgyvensi, šie jausmai, priverčia mus įeiti į sustabarėjusią, nelanksčią, sutrauktą pasipriešinimo būseną, apribojančią mus nuo tikrovės, kad geri dalykai gali pasirodyti bet kurią akimirką.
Dvasia turi geras išeitis bet kuriai situacijai, jei tu tik sugebi jai atsiduoti. Esminis žodis lemiantis prisirišimą, yra „visada“, kai tik tavo protas tau pasako kad kažkas nutinka „visada“, tu jau klaidingo tikėjimosi gniaužtuose. „visada“, niekada, nėra tiesa. Kiekvieną akimirką, tu turi galimybę išsilaisvinti, bet kas tave laiko prispaudęs, tai tavo nesąmoningų, automatinių reakcijų, šleifas sekantis iš praeities. Jei teisingas momentas paleisti, yra kai tu (stebimas objektas) esi stipriausiai raginamas to nedaryti, tai atsirišti reikia būtent nuo to, prie ko esi labiausiai prisirišęs. Baimė, pyktis, užsispyrimas ir nepasitikėjimas, tau vaizduojasi lyg tavo išgelbėtojai. Dėl to tu jomis naudojiesi kad išspręstum esama ar besusidarančią situaciją, tačiau iš tiesų tu tik įeini į sustabarėjusią pasipriešinimo būseną. Ar paprasčiau tariant, pasiduodi valdomas tų emocijų ir patiri tuos nemalonius jausmus.
Yra gerai pakeisti savo nusistatymus iš tokių kaip, kad sakai sau, kad viskas turi vykti taip, kaip aš noriu, pasakyk, aš daug ko nežinau tačiau priimu rezultatą, kurio dar šiuo metu nematau. Vietoj sakymo, kad negaliu to pakęsti, pasakyk, aš išvėriau panašius dalykus ir ankščiau.
Taikytina bendra formulė yra tokia, kad, kiekvieną kartą kai tu sureaguoji, kad X turi būti taip ar kitaip, pasitelk į pagalbą sąmoningumą ir pasakyk, kad X neturi būti niekaip kitaip, išskyrus taip, kaip yra.
Kadangi, paleidimas yra giliai asmeninis pasirinkimas, tu pats turėsi būti sau mokytoju t.y. stengtis nuolat save stebėti. Tu gali pajusti daug didesni fizini palengvėjimą, nei aš, vis gi pasiekti, teisinga asmeninį balansą, jau yra labai svarbu. Nes tai reikš jog nepasiduosi neigiamų emocijų sukeliamiems jausmams ir galėsi ramiai sureaguoti į supančius įvykius. Tai lyg šliuožti banga ir neskęsti.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą