Meditacija piramindėje..

Taigi, kaip sakiau, taip ir padariau.. sekantį vakarą apie puse 10. Aš įsijungiau, jei taip galima išsireikšti "Guided meditation" muziką, kurioje labai įdomiai suderinta muzika, gydantys bei čiakras valantys garsai, tokie, kaip žemės, vandens, liepsnos, oro, ar eterio.. bei, kad priartėti kiek įmanoma arčiau prie tam tikros čiakros tariami žodžiai su atitinkamomis vibracijomis, kurios padeda priartėti bei išskaidrinti čiakras. Taigi, atsisėdau ir kaip ir kiekvieną kartą visiškai atsipalaidavau.. po kiek laiko kai meditacija įsivažiavo lyg tarp kitko pastebėjau kad įtartinai ramu galvoje, ir kartais pradeda matytis raibuliavimai.. kai tik pastebiu, kad matau raibuliavimus, jie kaip mat dingsta.. tai pamaniau, reiškia kai į juos atkreipiu dėmėsį, tai reiškia įjungiu protą aiškintis, kas jie tokie yra.. ir tai supratęs dar labiau atsipalaidavau ir nutariau, kad ir kas besimatys nekreipsiu jokio dėmėsio.. po keletos nesekmių t.y. vis atkreipdavau dėmėsį, visgi pavyko išlaikyti raibuliavimą ilgesniam laikui, ir tuomet pradėjo matytis erdvė, tai yra pasidarė trimatė juoduma ir raibuliavimas įgavo kažkokį tai sistemingumą, dėl to aš dar labiau atsipalaidavau ir tas raibuliavimas pradėjo lyg susigerinėti į mane.. viskas aplink pasikeitė, kūnas lyg išnyko, ir aš lyg pakibau ore visai kitame pasaulyje.. na žinoma sunku aprašyti kas dar vyko, bet tikrai vyko įvairūs procesai įvairiuose lygmenyse.. Panašią būseną buvau patyręs prieš pusantrų metų keletą kartų, kai trijų mėnesių laikotarpyje medituodavau du kart dienoje. ir visa esybe buvau pasinėręs į tai, ką dariau, tai, dabar nežinau, kas įtakojo dabartinius, mano tokius stiprius pojučius, bet atsakymas lieka tik vienas - Piramidė..
Žinoma nusiteikimas, taip pat daug prisidėjo, ypatingai tai, jog prieš meditaciją nusiteikiau nieko nesitikėti, kas taip pat yra labai svarbu, nes kuomet kažko lauki ar tikiesi, tenka nusivilti.. nes įsijungia protas ir tik kylant kažkokiems neįprastesniems pojūčiams protas tai kaip mat juos užegęsina, teigdamas tau, jog nieko čia nėra, tau pasirodė, čia šviesų žaismas ir t.t. ir pan... nieko nepadarysi tokia jo prigimtis, viską aiškinti, grupuoti ir analizuoti.. tų pojūčių logiškai mąstant paaiškinti neišeis, nes jie, aukščiau proto suvokimo ribų..
Tad, norint tikrai patirti kažką nuostabaus, reikia susidraugaut su protu, ir padaryti taip, jog jis nors trumpam nesikištų.. o tai pasiekti lengviausiai, visą dėmėsį koncentruojant į kvėpavimą, o šiuo atvėju, kaip supratau piramidė labiausiai ir pasitarnavo.. nuramino ir mano protą ir leido tam tyliam stebėtojui, pamatyti tikrovę neribojant jos proto ribose..

taigi, patyriau kažką panašaus kaip ir ankščiau buvau patyręs, tai žinoma yra nenusakomai maloni patirtis ir būsena, kuri nusibosti tikrai negali, ir kaskart ją pasiekus viskas jaučiama lyg pirmą kartą.. sąmonė, nors trumpam, nežinau ant kiek stirpiai, bet susilieja su aplinka.. viskas tampa viena..


su naujais!